Japonų terjeras – tai reta, iš Japonijos kilusi šunų veislė, pelnanti vis daugiau šunų mylėtojų dėmesio tiek Azijoje, tiek Europoje. Ši mažo ūgio, elegantiška šunų veislė išsiskiria draugišku ir smalsiu charakteriu, kompaktišku dydžiu bei trumpu kailiu. Japonų terjeras puikiai tinka tiek aktyviems miesto gyventojams, tiek šeimoms, ieškančioms švelnaus, žaismingo ir mažai alergizuojančio keturkojo draugo. Tai šuo, kuriame dera ištikimas kompanionas ir žavingas namų augintinis.
Kilmė ir istorija
Japonų terjero šaknys siekia XIX a. pradžią. Veislės atsiradimas glaudžiai susijęs su tuo laikotarpiu, kai Japonija ėmė labiau atsiverti Vakarų pasauliui. Spėjama, kad japonų terjeras buvo sukurtas kryžminant vietinius japonų šunis su Vakarų Europos terjerais, atvežtais į Osaką ir aplinkinius uostus. Ypač didelę įtaką formuojantis veislei turėjo anglų lapių terjerai (fox terriers) – iš jų japonų terjerai perėmė žvalumą, energiją ir dalį išraiškingos išvaizdos.
Pirmą kartą kaip atskira veislė japonų terjeras buvo užfiksuotas XX a. pradžioje. Oficialiai ši šunų veislė Japonijoje pripažinta apie 1930-uosius metus, tačiau tik 2020-aisiais japonų terjeras buvo įtrauktas į Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) sąrašą (grupė 3 – terjerai). Veislės paplitimas iki šiol išlieka nedidelis; daugiausia japonų terjerų sutinkama Japonijoje, retesni jie kituose žemynuose. Nepaisant to, šios veislės atstovai pamažu atranda vietą šunų mylėtojų širdyse visame pasaulyje.
Išvaizda
Japonų terjeras – mažas, grakštus ir atletiškas šuo. Suaugusių šunų aukštis ties ketera siekia apie 30–33 cm, o svoris – 4,5–6 kg. Tai itin lengvas, kompaktiškas ir puikiai judantis šuo, nuo kurio neatsiejamas terjerams būdingas laikysenos išdidumas ir atidumas aplinkai.
Galva siaura, proporcinga, su trumpu bei ryškiu snukiu. Ausys trikampės, stačios arba šiek tiek nulinkusios į priekį, labai judrios, paryškinančios šuns budrumą. Akys vidutinio dydžio, tamsios, žvalios ir gyvybingos. Uodega paprastai būna aukštai laikoma, natūraliai ilga arba retkarčiais kirpta (kai kuriuose regionuose tai draudžiama).
Kailis – ypač trumpas, glotnus, blizgus ir prigludęs prie kūno. Šios šunų veislės atstovai pasižymi švaria, šiek tiek sausa oda. Japonų terjero spalvinis raštas išskirtinis: visa galva – juoda (arba tamsiai ruda, kartais gelsva), o kūnas – baltas su juodomis, rudos ar gelsvos spalvos dėmėmis. Toks kontrastingas spalvų derinys ir nedidelis šuns dydis ne tik žavi, bet ir palengvina kasdienę priežiūrą.
Charakteris
Japonų terjeras – labai draugiškas, prieraišus, protingas ir jautrus augintinis. Tai visapusiškas žmogaus draugas, mėgstantis būti dėmesio centre, dalyvauti namų gyvenime ir visada sekti paskui šeimininką. Šios šunų veislės atstovai moka puikiai prisitaikyti prie šeimos gyvenimo ritmo, greitai perpranta aplinką ir dažnai tampa nepakeičiamais kompanionais.
Bene stipriausia japonų terjero savybė – ištikimybė šeimai ir ypač artimas ryšys su savo žmogumi. Šuo labai mėgsta žaidimus, lengvai mokosi naujų komandų, išlieka žvalus, aktyvus bei smalsus. Daugelis japonų terjerų gerai sutaria su vaikais, tačiau dėl mažo dydžio ir jautrumo nėra pritaikyti daug grubaus žaidimo. Tinkamai socializuoti šunys paprastai draugauja ir su kitais šunimis ar net katėmis.
Nors japonų terjeras – judrus ir energingas, jis nėra itin garsus ar destruktyvus. Šuo linkęs kartais paloti, ypač jei išgirsta svetimus garsus ar jaučia pavojų, bet tai nėra aršus „gyvos signalizacijos“ tipo sargas. Japonų terjerai yra gana jautrūs, gali stipriai reaguoti į griežtą auklėjimą ar dirglumą namuose. Todėl svarbu puoselėti pagarbų, pozityvų ryšį.
Priežiūra ir mityba
Japonų terjeras – nesudėtingas priežiūrai šuo. Dėl itin trumpo, prigludusio kailio šią veislę reikia šukuoti tik retkarčiais, siekiant pašalinti negyvus plaukus ir pagerinti odos kraujotaką. Maudymas nereikalingas dažnai – užtenka nuplauti kelis kartus per metus, nebent šuo smarkiai išsipurvina. Reikėtų reguliariai apžiūrėti ir prireikus valyti ausis, taip pat laiku nukirpti nagus ir stebėti dantų būklę.
Dėl trumpo kailio japonų terjeras neatsparus šalčiui – žiemą ar vėsiu oru rekomenduojama naudoti šiltą aprangą, ypač jei pasivaikščiojimai būna ilgesni. Karštomis dienomis vertėtų saugoti nuo perkaitimo, nes šviesus kailis ir plona oda jautriau reaguoja į intensyvią saulę.
Mityba turėtų būti subalansuota, orientuota į aktyvų, nedidelį šunį. Geriausia pasirinkti specialiai mažoms veislėms skirtą visavertį sausą arba drėgną šunų pašarą, papildomai derinant su natūraliais šviežiais baltymais ir daržovėmis. Maistą, porcijų dydį ir valgymo dažnumą būtina derinti prie aktyvumo, amžiaus ir individualių poreikių. Visada svarbu užtikrinti šviežio vandens prieinamumą.
Aktyvumo poreikiams tenkinti japonų terjerui reikia kasdien pasivaikščioti, žaisti, siūlyti protinių užduočių. Nors šuo gana energingas, jam tinka ir trumpi žaidimai ar treniruotės namuose – šią šunų veislę nesunku prisitaikyti prie šiuolaikinio miesto žmogaus gyvenimo būdo.
Sveikata ir paveldimumas
Japonų terjerai pasižymi bendrai gera sveikata ir vidutiniškai ilgaamžiški – gyvena apie 12–15 metų. Kadangi veislė Europoje dar nedaug paplitusi, didelio masto genetiniai tyrimai retai atliekami, tačiau žinomos kelių tipinių mažų šunų veislių paveldimos problemos gali pasireikšti ir japonų terjerams.
- Odos jautrumas: Dėl trumpo kailio ir švelnios odos dažniau susiduriama su įvairiais dermatitais, alergijomis arba žaizdelėmis. Būtina vengti ilgų pasivaikščiojimų per šalčius bei žolėse, kur gali būti erkių ar kitų parazitų.
- Dantų ligos: Mažų veislių šunys linkę į dantų akmenis ir gingivitą. Rekomenduojama reguliari dantų higiena.
- Ortopedinės problemos: Kartais gali pasitaikyti girnelės išnirimų (patella luxation), kaip ir kitsose miniatiūrinėse veislėse.
- Alergijos ir jautrumas maistui: Būtina stebėti šuns reakciją į naujus produktus, saugoti nuo kenksmingų ar nesubalansuotų maisto davinių.
Kitos dažnesnės ligos:
- Prognozuojama, kad japonų terjeras iš esmės neturi išreikštų paveldimų problemų, jei šuo atkeliavęs iš atsakingų, veisimo praktikas taikančių veislynų.
- Profilaktinė veterinarinė priežiūra (vakcinacija, dehelmintizacija, kasmetinė apžiūra) labai svarbi ilgai ir kokybiškai šuns gyvensenai.
Tinka kam?
Japonų terjeras idealiai tinka žmonėms, ieškantiems mažo, gerai prisitaikančio ir lengvai valdomo keturkojo draugo. Dėl draugiško, meilumo ir švelnumo būdo šis šuo puikiai jaučiasi tiek individualių asmenų, tiek porų, tiek miesto šeimų namuose.
- Aktyviems miesto gyventojams: Šuo kompaktiškas, gali būti laikomas mažuose butuose, lengvai prisitaiko prie pasivaikščiojimų mieste ir kasdienio judėjimo.
- Vyresnio amžiaus žmonėms: Japonų terjeras mėgsta draugiją, greitai užmezga kontaktą ir prisiriša prie šeimininko, nėra reiklus sudėtingai priežiūrai.
- Šeimoms su vyresniais vaikais: Tinkamai socializuotas japonų terjeras žaismingas ir kantrus, tačiau labai maži vaikai kartais gali nesaugiai elgtis su smulkiu šunimi, todėl būtina atidžiau prižiūrėti bendravimą.
- Mažai alergizuojančio šuns norintiems: Nors japonų terjeras neišvengiamai šeriasi, trumpas, mažai krintantis kailis ir nedaug skleidžiamų alergenų tinka daliai žmonių, jautrių šunų plaukams.
Ši veislė netiks tiems, kurių namuose dažnai triukšminga ar kurie ieško „gyvos signalizacijos“ tipo didelio sargo arba šuns, galinčio ištverti ilgą laiką vienumoje – japonų terjerai linkę stipriai prisirišti prie žmonių ir ilgai likę vieni gali patirti stresą.
Įdomūs faktai
- Japonų terjeras Japonijoje dar vadinamas „Nihon Teria“ arba „Nihon Terrier“ – tai vienintelė į FCI įtraukta japoniška terjerų veislė.
- Veislė buvo ypač populiari Japonijos uostamiesčiuose tarp XX a. pradžios pirklių ir pirklių šeimų, kur šie šunys dažnai būdavo laikomi kompanionais mažame būste.
- Savo elegancija ir manieromis šie terjerai dažnai lyginami su žaisliniais šunimis, nors iš tiesų išsaugoję „tikro terjero“ gyvybės dvelksmą ir smalsumą.
- Daugelyje šalių japonų terjeras tebėra itin reta veislė – ją oficialiai pripažįsta vos keletas kinologų organizacijų.
Apibendrinimas
Japonų terjeras – išskirtinis, subtilus ir šaunus šuo, galintis tapti nuostabiu kompanionu įvairaus amžiaus ir gyvenimo būdo žmonėms. Ši šunų veislė išsiskiria savo draugiškumu, gyvybingumu, paprasta priežiūra ir ištverminga sveikata. Tinkamai auginamas ir socializuojamas japonų terjeras puikiai prisitaiko tiek mažame bute, tiek aktyvioje šeimoje. Reta, bet ypatinga veislė palieka gilų pėdsaką kiekvieno šeimininko, kuris ryžtasi atrasti šią japonišką keturkojo džiaugsmo formą, širdyje.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
