Mastifas – tai didinga, masyvi ir įspūdinga šunų veislė, garsėjanti savo ištikimybe, ramybe ir galinga išvaizda. Šiai senovei priklausanti šunų grupė išsiskiria ne tik stotu, bet ir įgimtu noru saugoti savo šeimos narius. Mastifas dažnai siejamas su nepaprastu lojalumu bei švelnumu artimųjų rate. Ši veislė yra populiari kaip namų sergėtoja ir mylima didelių šunų entuziastų visame pasaulyje. Pagal FCI (Fédération Cynologique Internationale) mastifo veislė patenka į II grupę – pinčeriai ir šnauceriai, molosai bei šveicarų galvijų šunys. Šis veislės aprašymas skirtas tiems, kurie ieško pagrįstos, aiškios ir patikimos informacijos apie mastifą, jo priežiūrą, sveikatą bei tinkamumą šeimai.
Kilmė ir istorija
Mastifo veislės šaknys siekia gilias senovės civilizacijas – jų protėviai minimi senovės Egipto, Babilono, Persijos ir Romos laikais. Manoma, kad pirmieji mastifo tipo šunys atsirado daugiau nei prieš 2500 metų. Šie šunys buvo naudojami kaip sargai, karo šunys ir net kovinėse arenose – dėl savo masyvumo ir drąsos mastifai buvo neįkainojami pagalbininkai kareiviams ir turtuoliams, saugantiems nuosavybę bei šeimą.
Šiuolaikinis angliškasis mastifas, dažniausiai vadinamas tiesiog mastifu, buvo populiarus Anglijoje jau viduramžiais. Britanijoje šie šunys laikyti dvarų, pilaičių sargais, užimant svarbią vietą tiek kultūroje, tiek gyventojų buityje. XIX a. pabaigoje veislė buvo nukentėjusi dėl karų ir ekonominių sunkumų, tačiau entuziastų dėka pavyko išsaugoti pagrindines mastifo savybes ir atkurti populiaciją.
Susiformavusi per šimtmečius, dabartinė mastifo šunų veislė pasižymi stipriu, bet švelniu charakteriu, puikiai tinka šeimoms ir saugumui užtikrinti. Veislė yra pripažinta pagrindinėse pasaulio kinologų organizacijose, įskaitant FCI, Amerikos kinologų klubą (AKC) ir The Kennel Club.
Išvaizda
Mastifai išsiskiria didžiuliu kūnu, masyviu sudėjimu ir išraiškinga galva. Suaugęs patinas gali sverti nuo 70 iki net 100 kilogramų, patelės dažniausiai būna šiek tiek lengvesnės – apie 55–77 kilogramų. Ūgis ties gogu dažniausiai siekia nuo 70 iki 91 centimetro. Kūno disproporcijų mastifai neturi – masė pasiskirsčiusi proporcingai, raumeningas liemuo ir stiprios galūnės byloja apie tvirtą veislės konstituciją.
Galva stambi, plati, su ryškiu snukio raukšlėtumu ir masyviu žandikauliu. Nosis juoda, akys – vidutinio dydžio, dažnai tamsios, žvilgsnis ramus ir protingas. Ausys mažos, kabancios. Kaklas trumpas, galingas, nugara tiesi. Uodega ilga, nuleista žemyn, kiekvieną kartą mastifo judesiui prideda išraiškingumo. Kailis trumpas, tankus, purus, o dažniausi mastifų spalvos variantai – smėlio, rusvas, gelsvai rudas (fawn), brendžio (apricot), kartais tamsesnėmis „kaukės“ dėmėmis ant snukio ir ausų.
- Masyvumas ir dydis – būdingas visiems mastifams
- Tvirtas žandikaulis, didelė galva
- Platus, raumeningas krūtinės ląstos plotas
- Trumpas, liaunas kailis
Mastifo išvaizda sufleruoja apie šuns galimybes tapti ne tik puikiu sargybiniu, bet ir ištikimu šeimos draugu – jo įspūdingas fizinis profilis puikiai dera su ramia, subalansuota išraiška.
Charakteris
Mastifas garsėja savo ramiu, stabiliu ir švelniu temperamentu. Nors iš pirmo žvilgsnio ši šunų veislė gali pasirodyti grėsminga dėl dydžio ir masyvumo, iš tikrųjų mastifai yra itin lojalūs, atsidavę šeimos nariai. Jie mėgsta laiką leisti su žmonėmis, ypač prisiriša prie savų šeimininkų ir vaikų.
Mastifai yra kantrūs, taikūs ir neretai vadinami „švelniais milžinais“. Tai nėra agresyvūs šunys, tačiau užpuolimo ar grėsmės akivaizdoje jiems būdingas stiprus teritorinis instinktas – mastifai drąsiai saugos savo namus ir artimuosius. Gerai socializuoti mastifai paprastai būna draugiški ir tolerantiški kitiems gyvūnams bei nepažįstamiems žmonėms.
Veislė pasižymi protu, gebėjimu mokytis, tačiau kartais gali būti kiek užsispyrusi. Dėl ramaus charakterio ir polinkio stebėti aplinką mastifas dažnai pasirenkamas šeimoms su vaikais – šie šunys geba būti švelnūs, kantrūs ir apsaugantys, tačiau kartu jiems reikia ankstyvos socializacijos ir nuoseklaus auklėjimo.
- Lojalūs ir labai prisirišę prie šeimos
- Ramūs, kantrūs, ištvermingi
- Sargūs, tačiau be reikalo nekelia triukšmo
- Nėra linkę į perdėtą aktyvumą (vidutiniškai aktyvūs)
- Gali būti kiek užsispyrę – svarbi pozityvi, kantri dresūra
Mastifo charakteris leidžia šiai veislei puikiai adaptuotis tiek mieste, tiek užmiestyje, svarbiausia – žmogaus dėmesys, saugi aplinka ir socializacija nuo mažens.
Priežiūra ir mityba
Mastifo kasdienė priežiūra nėra sudėtinga, tačiau dėl didelės kūno masės ir specifinių poreikių būtina laikytis keleto taisyklių. Mastifai nereikalauja ypatingai ilgo kasdienio pasivaikščiojimo, tačiau fizinis aktyvumas būtinas – trumpi, reguliarūs pasivaikščiojimai, laikas gryname ore padeda išlaikyti gerą raumenų tonusą, stiprinti sąnarius bei išvengti antsvorio.
Kailis trumpas, nereikalauja sudėtingos priežiūros – pakanka kartą per savaitę peršukuoti specialiu šepetėliu, o pavasarį ir rudenį, kai vyksta intensyvesnis šėrimasis, galima tai daryti dažniau. Dėl raukšlių ant snukio bei kaklo būtina periodiškai jas valyti, kad nesikauptų nešvarumai, neatsirastų uždegimų.
Mastifo mityba turėtų būti subalansuota, atsižvelgiant į šuns amžių, svorį ir fizinį aktyvumą. Suaugusiems mastifams tinkama aukštos kokybės, baltymų ir riebalų turtinga sausa arba drėgna šunų mityba, o augimo laikotarpiu verta atsižvelgti į veterinaro rekomendacijas dėl papildų sąnariams ir kaulų stiprinimui.
- Reguliarus, bet vidutinio intensyvumo aktyvumas
- Kelios maitinimo porcijos per dieną (kad būtų išvengta persivalgymo ir skrandžio užsisukimo)
- Nuolatinė šviežio vandens prieiga
- Periodinė dantų, ausų, akių ir raukšlių priežiūra
- Kailio šukavimas – 1–2 kartus per savaitę
Nuo mažens mastifas turėtų būti pripratintas prie kasdienių higienos procedūrų – taip tiek šuo, tiek šeimininkas išvengs galimų sunkumų augintiniui suaugus.
Sveikata ir paveldimumas
Didelių šunų veislėms būdingos tam tikros paveldimos ligos, ir mastifas – ne išimtis. Pagrindinės šios veislės sveikatos problemos dažniausiai susijusios su sąnariais, širdimi ir virškinimo sistema.
- Klubų ir alkūnių displazija – dažna dideliems šunims paveldima sąnarių liga.
- Širdies ligos – gali pasireikšti dilatuota kardiomiopatija ir kiti širdies veiklos sutrikimai.
- Skrandžio užsisukimas (volvulus/gastric torsion) – tai skubi, gyvybei pavojinga būklė. Šunų maitinimas mažesnėmis porcijomis per dieną ir vengimas intensyvaus aktyvumo po šėrimo gali sumažinti riziką.
- Akių ligos – entropija (akyčių vokų užsilenkimas), ektropija, katarakta.
- Vėžiniai susirgimai – išaugus šunų gyvenimo trukmei, pasitaiko ir onkologinių ligų.
- Nutukimas – mastifai turi polinkį kaupti antsvorį, ypač jei jų fizinis aktyvumas ribotas.
Vidutinė mastifų gyvenimo trukmė yra apie 6–10 metų. Svarbu reguliariai lankytis pas veterinarą, atlikti būtinus sveikatos patikrinimus, rūpintis subalansuota mityba ir užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą. Renkantis veislyną ar šuniuko kilmę, būtina atsakingai pasidomėti tėvų sveikatos istorija.
Tinka kam?
Mastifas geriausiai tinka brandiems asmenims ar šeimoms, kurios gali užtikrinti pastovią priežiūrą, socializaciją ir bendravimą su šunimi. Dėl savo ramaus, taikaus charakterio šis šuo gali būti puikus vaikų draugas ir šeimos narys, tačiau dėl dydžio reikėtų prižiūrėti vaikų ir šuns sąveiką.
- Šeimoms su nuosavu namu ar didesniu kiemu – mastifas mėgsta erdvę, tačiau mielai laiko praleis ir namuose.
- Patyrusiems šunų mylėtojams – dėl dydžio ir jėgos reikalingas kantrus, nuoseklus auklėjimas.
- Žmonėms, kurie ieško ramaus, nepriekabus ir ištikimo šeimos šuns.
- Netinka tiems, kurie gyvena labai mažame bute ar negali skirti laiko kasdieniam bendravimui ir priežiūrai.
Įdomūs faktai
- Mastifai yra tarp didžiausių ir sunkiausių visų šunų veislių atstovų – užfiksuoti atvejai, kai mastifo svoris siekė net daugiau kaip 110 kg.
- Antikinės Romos armijoje mastifo tipo šunys dažnai dalyvaudavo mūšiuose ar būti naudojami laumieniuose kovose prieš laukinius gyvūnus.
- Didžioji Britanija laikoma šiuolaikinio mastifo „namais“, tačiau veislė paplitusi daugelyje šalių ir turi regioninių atmainų (ispanų, italų, tibeto mastifai ir kt.).
Apibendrinimas
Mastifas yra išskirtinė, didinga ir atsidavusi šunų veislė, pasižyminti tiek įspūdinga fizine išvaizda, tiek ramiu, ištikimu charakteriu. Šis šuo gali tapti ne tik patikimu namų sargu, bet ir švelniu šeimos nariu, gebančiu mylėti, saugoti ir džiaugtis draugyste. Ar verta rinktis mastifą? Tai priklauso nuo šeimininko galimybių užtikrinti tinkamą priežiūrą, auklėjimą ir aktyvumą. Nepaisant didelio dydžio, mastifas neabejotinai gali būti puikus draugas tiems, kurie vertina lojalumą, ramybę ir apsaugą savo namuose. Renkantis šią šunų veislę, svarbu įvertinti atsakomybę ir pasirengimą rūpintis dideliu, švelniu milžinu daugelį metų.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
