Leiklando terjeras – tai nedidelis, tačiau nepaprastai drąsus ir energingas šuo, žavintis savo ryškiu charakteriu ir išraiškinga išvaizda. Nors ši veislė ne visuomet sulaukia tiek dėmesio kaip kai kurie kiti terjerai, leiklando terjerai išsiskiria pasitikėjimu savimi, prieraišumu bei gebėjimu prisitaikyti prie įvairių šeimos gyvenimo būdų. Jie puikiai jaučiasi su aktyviais šeimininkais, pasižymi sumanumu, yra budrūs ir puikūs kompanionai tiek gamtoje, tiek namuose. Leiklando terjeras dažnai pasirenkamas žmonių, ieškančių ištikimo, draugiško ir lengvai prisitaikančio šeimos šuns, tačiau ieškantys mėgstančio veiklą augintinio. Straipsnyje išsamiai aptariama leiklando terjerų kilmė, išvaizda, charakterio bruožai, priežiūros, mitybos bei sveikatos ypatumai, pateikiami patarimai būsimiems šeimininkams ir įdomesni faktai apie šią terjerų veislę.
Kilmė ir istorija
Leiklando terjeras (angl. Lakeland Terrier) – viena iš senųjų britų terjerų veislių, kilusi iš Anglijos šiaurinėje dalyje esančio Leiklando regiono (Didžioji Britanija, Kumbrija). Ši sritis garsėja nuostabiais ežerais ir kalvomis, tačiau vietos žemdirbiai ir ūkininkai prieš daugelį šimtmečių susidūrė su sunkiai įveikiamomis lapių populiacijų problemomis, kurios kenkė gyvuliams ir pasėliams.
Leiklando terjeras buvo išvestas būtent tam, kad padėtų kontroliuoti lapių ir kitų smulkių plėšrūnų populiacijas. Jo protėviai greičiausiai buvo vietiniai darbiniai terjerai, tarp jų – senovinis juodai įrudęs terjeras, bedlingtono terjeras, dinmonto terjeras bei airių terjeras.
Veislė buvo žinoma jau XVIII a. pabaigoje, tačiau dabartinį pavadinimą įgijo tik XX a. pradžioje. 1921 m. buvo įkurtas Leiklando terjerų klubas, o 1928 m. veislė oficialiai pripažinta Didžiosios Britanijos šunų klube (The Kennel Club). Vėliau leiklando terjeras buvo pripažintas ir kitų didžiųjų kinologinių organizacijų, įskaitant FCI (Fédération Cynologique Internationale) ir AKC (American Kennel Club).
Laikui bėgant leiklando terjeras tapo ne tik drąsiu medžiotoju, bet ir populiariu parodų, sportinių rungčių bei ištikimu šeimos augintiniu, išlaikiusiu daugumą jam būdingų darbinių savybių.
Išvaizda
Leiklando terjeras – mažas, kompaktiškas ir proporcingas šuo, pasižymintis judrumu bei budrumu. Suaugęs šuo paprastai sveria nuo 7 iki 8 kg, o jo ūgis ties ketera siekia apie 33–38 cm. Pagrindinės išvaizdos savybės:
- Kūnas: stiprus, tvirtas, šiek tiek ištįsusio stačiakampio formos, su gilia krūtine ir tiesia nugara.
- Galva: gana ilga, siaura, lygiagrečiai laikoma su kūnu, su aiškiai išreikštu snukiu ir stipria žandikaulio linija.
- Akys: nedidelės, migdolo formos, dažniausiai tamsios spalvos – rusvos arba juodai rudos, išraiškingos.
- Ausys: nedidelės, trikampės, lenktos į priekį, preciziškai pridengiančios ausų angas.
- Kailis: dvigubas: viršutinis sluoksnis šiurkštus, standus, gana tankus ir banguotas, o pavilnė – minkšta ir tanki. Kailis saugo nuo šalčio ir drėgmės, todėl leiklando terjerai yra gerai prisitaikę prie įvairių klimato sąlygų.
- Spalva: dažniausios – juoda, mėlyna, raudona, grūdėta (grizzle), kepenų, šviesiai ruda, su ar be aiškių įrudžių. Kai kurie indiviai turi tamsesnį pavilnį ar pakraščius.
- Uodega: aukštai laikoma, anksčiau patrumpinta (docking – tradicija, vis rečiau praktikuojama), bet vis daugiau šunų auginami su natūralia uodega.
Bendras leiklando terjero įspūdis – tai subalansuotas, elegantiškas, tačiau aiškiai „darbinis“ šuo, kuris išlaikė visas judriam medžiotojui būdingas fizines savybes. Jo judesiai grakštūs, lengvi ir energingi.
Charakteris
Charakteris – viena iš išskirtinių leiklando terjero savybių. Tai ištikimi, smalsūs, labai aktyvūs ir prieraišūs šunys. Nors savo dydžiu mažesni nei kai kurie kiti terjerai, jie pasižymi drąsa, nepriklausomybe ir stipriu instinktu saugoti savo žmones ar teritoriją.
- Draugiškumas: leiklando terjeras paprastai gerai sutaria su šeimos nariais bei pažįstamais vaikais. Jis noriai dalyvauja šeimos veikloje, yra meilūs ir atsidavę.
- Sargumas: turi stiprų sargybinio instinktą, todėl dažnai į nepažįstamus reaguoja su atsargumu, bet pernelyg agresyvus nėra.
- Energija: iš prigimties aktyvūs ir gyvybės kupini šunys, mėgsta žaisti, bėgioti, imtis įvairių žaidimų ar mokytis naujų triukų.
- Protas: labai sumanūs, greitai perpranta naujas komandas, mėgsta intelektualinius iššūkius. Dėl savo išminties ir užsispyrimo, reikalingas nuoseklus auklėjimas su teigiamais paskatinimais.
- Savarankiškumas: būdingas terjerams savarankiškas mąstymas ir užsispyrimas – reikalinga kantrybė socializuojant ir dresuojant šią veislę.
- Sutarimas su kitais gyvūnais: dėl stipraus medžioklės instinkto gali būti linkęs vytis mažus gyvūnus, tačiau augant kartu su katėmis ar kitais šunimis dažnai gerai sugyvena.
Nors leiklando terjerai puikiai moka rodyti meilę šeimos nariams, jie taip pat vertina savarankiškumą ir geba savarankiškai užsiimti veikla, jei gauna tam geras sąlygas. Šie šunys mėgsta iššūkius ir reikalauja tiek fizinės, tiek psichologinės stimuliacijos.
Priežiūra ir mityba
Leiklando terjerai, kaip ir kitos aktyvios šunų veislės, nereikalauja sudėtingos priežiūros, tačiau tam tikri poreikiai yra svarbūs norint išlaikyti jų sveikatą, grožį ir gerą savijautą.
- Kailio priežiūra: reikalingas reguliarius šiurkščiųjų plaukų šepetys, norint pašalinti nešvarumus, sumažinti šėrimąsi ir palaikyti kailio struktūrą. Bent kelis kartus per metus rekomenduojamas profesionalus „stripping’as“ – specialus rankinis šiurkščių plaukų pešiojimas, kuris padeda išlaikyti kailį tankų ir standų. Paprastas kirpimas netinka, nes silpnina kailio savybes.
- Mazgų priežiūra: ausys, dantys, nagai – visos šios sritys reikalauja įprastinės švaros ir profilaktikos, norint išvengti infekcijų ar dantenų ligų.
- Fizinė veikla: ilgalaikiai pasivaikščiojimai, žaidimai gamtoje, bėgiojimas ar veikla dresūros aikštelėje būtini šios veislės psichologinei pusiausvyrai.
- Dresūra: reikalinga ankstyva ir nuosekli socializacija, švelni, bet tvirta ranka dresūros procese. Puikiai motyvuojami žaidimais, pagyromis ar skanėstais.
- Mityba: leiklando terjeras neturi specialių mitybos poreikių, tačiau, kaip ir visiems šunims, rekomenduojama subalansuota, amžių, dydį, aktyvumą atitinkanti kokybiška šunų ėdalas. Svarbu vengti nutukimo – ši energinga veislė linkusi priaugti svorio per dažną ar netinkamą maitinimą.
Reguliari fizinė ir psichinė veikla – būtinybė leiklando terjerui. Jis mielai dalyvaus bėgimo, šunų sporto, nuolatinės dresūros, agility ar kitokiose aktyviose veiklose, užtikrinančiose tiek jo gerą savijautą, tiek charakterio pusiausvyrą.
Sveikata ir paveldimumas
Leiklando terjeras apskritai laikomas gana sveika ir ilgaamže šunų veisle. Dažnas šios veislės atstovas nesulaukęs nė dešimties metų pilnai išgyvena nuo 12 iki 15 metų amžiaus. Tačiau kaip ir daugelis grynaveislių terjerų, jie gali sirgti tam tikromis paveldimomis ligomis:
- Legg-Calvé-Perthes liga: retesnis šlaunikaulio galvutės kraujotakos sutrikimas (daugiau stebimas mažoms veislėms), kuris gali lemti šlubavimą ir sąnarių problemas.
- Patelės išnirimas: girnelės išnirimas – kelio sąnario problema, pasireiškianti šlubavimu ar skausmu, dažnai būdinga mažų ir vidutinių veislių šunims.
- Odos ligos: šiurkštus kailis apsaugo nuo aplinkos, tačiau gali pasitaikyti alergijų ar dermatitų.
- Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA): paveldima akių liga, dėl kurios ilgainiui gali trikti regėjimas ar net atsirasti aklumas (rekomenduojama profilaktinė akių patikra pas veisėjus ar veterinarus).
Norint užtikrinti gerą leiklando terjero sveikatą, būtinos reguliaros profilaktinės apžiūros pas veterinarą, skiepai, dehelmintizacijos programa, subalansuota mityba ir optimalaus svorio palaikymas. Veisėjai turėtų tikrinti tėvų sveikatą ir ilgalaikį polinkį į ligas.
Tinka kam?
Leiklando terjeras tinkamiausias aktyviems, bendravimą ir veiklą mėgstantiems žmonėms. Jis puikiai jaučiasi šeimoje, kuri skiria dėmesio augintinio auklėjimui, žaidimams, pasivaikščiojimams ir įvairioms veikloms gamtoje ar mieste. Atkreiptinas dėmesys:
- Puikiai tinka šeimoms su mokyklinio amžiaus vaikais, kurie žino, kaip tinkamai elgtis su šunimi.
- Gali tapti puikiu bendrakeleiviu ar draugu vienišiems žmonėms, jeigu šuo neišlieka vienas per ilgai.
- Labiau draugiški šunims ar katėms, su kuriais užaugo nuo mažumės.
- Nerekomenduojama šeimoms, kurios daug laiko praleidžia išvykusios ar nemėgsta ilgo buvimo lauke – šiai veislei būtinas aktyvus gyvenimo būdas.
- Veislės šunys retai būna pernelyg lojantys ar sunerimę, tačiau nuobodžiaudami gali ieškoti veiklos savarankiškai, tad svarbu užtikrinti psichologinę stimuliaciją.
Įdomūs faktai
- Leiklando terjerai – vieni iš nedaugelio šunų, gebančių „šypsotis“, traukiantys lūpas į šonus džiaugsmo ar susijaudinimo akimirkomis.
- Veislė buvo viena iš nedaugelio, kurioms parodų ringe buvo leidžiama rodyti natūralų taršą – t. y., su purvu ar žemėmis, kaip įrodymą, kad šuo tikrai dirba natūralioje aplinkoje.
- Leiklando terjeras laimėjo garsiausią šunų parodą pasaulyje – Crufts – 1967 metais (šuo vardu „Ch. Stingray of Derryabah“).
- Savo drąsa ir ištverme pasižymėję šunys buvo naudojami net karinėse tarnybose, ieškant minų ar kaip ryšių šunys per Pirmąjį pasaulinį karą.
Apibendrinimas
Leiklando terjeras yra ryškaus charakterio, atsparus, energingas ir ištikimas augintinis, puikiai tinkantis aktyviai gyvenantiems žmonėms ir šeimoms. Jis išlaikęs darbinių protėvių savybes, reikalauja reguliarios priežiūros ir dėmesio, tačiau už tai atsidėkoja ištikimybe, nuotaikingumu ir puikia draugyste. Svarbu pasirūpinti tiek fizne, tiek psichine šio šuns sveikata, o iš anksto pagalvojus apie aktyvų gyvenimo būdą namuose ir lauke – leiklando terjeras taps nuostabiu šeimos nariu.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
