Airių terjeras: veislės charakteris, priežiūra ir auginimo ypatumai

Airių terjeras: veislės charakteris, priežiūra ir auginimo ypatumai

Airių terjeras yra viena iš seniausių terjerų šeimos šunų veislių, pasižyminti išskirtiniu ištvermingumu, energija ir draugišku charakteriu. Ši vidutinio dydžio veislė pasižymi ryškiu oranžinės-rausvos spalvos kailiu, budrumu, nepriklausomumu ir prieraišumu šeimai. Airiai terjerai – universalūs šunys, kuriems nesvetima nei aktyvi veikla, nei kantrybė bendraujant su vaikais, tačiau jų stiprus charakteris ir iš prigimties išvystyti sarginiai instinktai reikalauja atsakingos socializacijos bei tinkamo dresavimo.

Kilmė ir istorija

Airių terjeras – išskirtinai sena ir garbinga šunų veislė, kilusi iš Airijos. Nors tikslios šios veislės ištakos nėra žinomos, manoma, kad airių terjerai yra kilę iš britų salų vietinių terjerų, kurie buvo veisiami Airijoje jau ne vieną šimtmetį. FCI (Fédération Cynologique Internationale) ir AKC (American Kennel Club) šaltiniai pažymi, kad airių terjerai, kaip sk distinctiška veislė, buvo pripažinti XIX amžiaus pabaigoje.

Iš pradžių šie šunys buvo veisiami darbui ūkiuose – jie padėdavo saugoti turtą, vyti lauk graužikus ir kitas smulkias kenkėjų rūšis, taip pat medžioti smulkius žvėris. Netrukus dėl savo išvaizdos ir savybių airių terjerai išpopuliarėjo ne tik tarp ūkininkų, bet ir tarp miestiečių. Pirmieji dokumentuoti veislės standartai buvo patvirtinti 1879 metais. Ypač išgarsėjo kaip labai universalūs šunys Pirmojo pasaulinio karo metais, kai buvo naudojami kaip laiškanešiai ir pagalbininkai kovos laukuose. Per dešimtmečius airių terjerų išvaizda ir temperamentas buvo tobulinami, tačiau veislės pagrindiniai bruožai liko nepakitę – stiprus draugiškumas, vikrumas, drąsa ir ištikimybė žmogui.

Išvaizda

Airių terjeras – vidutinio dydžio, tvirtai sudėtas šuo, išsiskiriantis elegantišku, bet kartu atletišku kūnu. Pagal oficialų FCI standartą, patinas paprastai sveria nuo 12 iki 13 kilogramų, o patelė – apie 11–12 kilogramų. Aukštis ties ketera paprastai siekia 45–48 cm. Labiausiai atpažįstama veislės ypatybė – tankus, standus, šiurkštus ir gulsčias kailis, kuris dažniausiai būna sodrios raudonos, rusvos arba rausvai geltonos spalvos. Dėl specifinės kailio struktūros airių terjerui būdinga gerai išreikšta barzda, ūseliai ir antakiai, kurie veidui suteikia išraiškingumo.

Kūnas proporcingas, nugara trumpa, liemuo tvirtas, o krūtinė gili. Galva siaura, tiesi, be raukšlių, snukis ilgas, žandikaulis tvirtas. Akys – nedidelės, tamsios, žvilgsnis įžvalgus ir pasitikintis savimi. Ausys – V formos, išlinkusios į priekį, išdėstytos aukštai galvoje. Uodega paprastai laikoma aukštai, kartais tradiciškai trumpinama (kai kuriose šalyse tai draudžiama). Priekinės ir užpakalinės galūnės stiprios, gerai išvystytos, leidžiančios šuniui būti vikriam ir ištvermingam.

Charakteris

Airių terjeras yra labai gyvybingas, drąsus, sumanus ir nepriklausomas šuo. Nors dažnai priskiriami sarginiams ar ūkiniams šunims, jie puikiai tinka ir kaip šeimos augintiniai, nes yra labai prieraišūs, lojalūs savininkui ir kantrūs vaikams. Ši veislė žinoma dėl begalinio pasitikėjimo, draugiškumo, tačiau tuo pat metu – stiprios savarankiškumo dvasios.

Pasak ekspertų ir šiuolaikinių kinologų, airių terjerai mėgsta būti dėmesio centre, trokšta žmogiško bendravimo, tačiau gali būti linkę dominuoti, todėl juos reikia auklėti nuo mažumės ir socializuoti. Jie paprastai būna labai sargūs: apie svetimus ar neįprastus garsus praneša garsiu lojimu, tad gali tapti puikiais sargais. Tačiau dėl šios savybės juos reikia mokyti atskirti realias grėsmes nuo nereikšmingų dirgiklių.

Airių terjeras – ištikimas šeimos draugas, mėgstantis žaisti ir būti aktyvus. Jie puikiai prisitaiko įvairiose namų aplinkose, tačiau jiems reikalinga reguliari fizinė ir protinė veikla. Stiprus medžioklinis instinktas reiškia, kad šios veislės šunys gali vaikytis kitus gyvūnus, todėl laisvai vedžiojami turi būti atsargiai, ypač be pavadėlio.

Priežiūra ir mityba

Airių terjerų priežiūra reikalauja nuoseklumo, tačiau dėl veislės fizinių ir elgesio savybių ji dažniausiai nėra sudėtinga, jei laikomasi pagrindinių taisyklių. Vienas svarbiausių aspektų – jų šiurkštaus kailio priežiūra. Plauko danga nėra linkusi slinkti gausiai, todėl airių terjerą galima laikyti tinkamu žmonėms, nemėgstantiems daug šunų plaukų namuose. Tačiau šį kailį būtina reguliariai šukuoti, o kelis kartus per metus – profesionaliai „trimminti” (skusti senus plaukus rankomis, nelinkusioje veislei vietoje). Skutimas mašinėle gali pabloginti plauko būklę ir pakeisti jo struktūrą.

Vonia rekomenduojama tik tada, kai tikrai būtina, naudojant šuns kailiui pritaikytus šampūnus. Priežiūra taip pat apima nagų karpymą, ausų valymą ir dantų higieną. Ypatingas dėmesys skirtinas šuns fizinei veiklai – airių terjerui reikia kasdienio pasivaikščiojimo, žaidimų lauke, kvapų paieškų ar kitų aktyvių pramogų. Dėl jų išlavinto intelekto ir stipraus instinkto, puikiai tinka dresūros žaidimams, judrumo (agility), paieškos ir paklusnumo pratimams.

Mitybos klausimu airių terjerai neturi labai specifinių poreikių, tačiau rekomenduojama rinktis aukštos kokybės, gerai subalansuotą pašarą. Svarbu užtikrinti, kad šuo gautų tinkamą kiekį baltymų, riebalų, vitaminų ir mineralų, o pašarą pritaikyti pagal amžių, aktyvumo lygį ir sveikatą. Perteklinis svoris šiai veislei nėra būdingas, tačiau nepakankamas fizinis krūvis ar persivalgymas gali sukelti antsvorio problemų.

Sveikata ir paveldimumas

Airių terjeras yra laikomas santykinai sveika ir ilgaamže veisle. Dauguma šios veislės atstovų gyvena 12–15 metų, retkarčiais net ilgiau. Nors veislė nėra žinoma dėl daugybės paveldimų ligų, kaip ir bet kuri šunų veislė, airių terjerai gali būti linkę į tam tikrus sveikatos sutrikimus. Remiantis veterinarų ir kinologų šaltiniais, svarbiausi iš jų yra:

  • Hipotiroidizmas – skydliaukės veiklos sutrikimai, galintys pasireikšti odos ir kailio problemomis, svorio pokyčiais;
  • Degeneracinė mielopatija – lėtinė stuburo liga, reta, bet stebima kai kuriose linijose;
  • Šlapimo sistemos akmenys – inkstų ar šlapimo pūslės akmenys, kartais būdingi senesniems šunims;
  • Odos alergijos – jautresni reaguojant į aplinkos dirgiklius arba netinkamą maistą.

Reta, bet būtina paminėti – šiai veislei gali būti diagnozuojama katarakta ar kitos akių ligos. Siekiant sumažinti šių paveldimų ligų riziką, atsakingi veisėjai tikrina veislinių šunų sveikatą prieš poravimą. Taip pat rekomenduotina reguliariai tikrinti šuns sveikatą pas veterinarijos gydytoją, stebėti bendrą būklę, odą, kailį, akis ir judesius. Profilaktinės priemonės bei laiku atliekami skiepai ir kraujo tyrimai padeda užtikrinti kokybišką ir ilgą augintinio gyvenimą.

Tinka kam?

Airių terjeras laikomas universaliu šeimos šunimi, tačiau tinkamas ne visiems. Jis puikiai tinka aktyvioms šeimoms ar pavieniams asmenims, kurie gali skirti daug dėmesio fiziniam aktyvumui ir bendravimui. Šios veislės šunys labai mėgsta bėgioti, žaisti, dalyvauti žygiuose ir kitose lauko veiklose – idealiai tinka žmonėms, kurie reguliariai leidžia laiką gamtoje ar turi saugią, aptvertą teritoriją.

Airių terjeras gali tapti puikiu šeimos nariu ir vaikams – šie šunys kantrūs, tolerantiški, bet visada reikalinga suaugusiųjų priežiūra ir vaikus būtina mokyti, kaip tinkamai bendrauti su augintiniu. Dėl stipraus sarginio instinkto jie dažnai saugo namus, tačiau retai būna agresyvūs be pagrindo. Draugiškumas svetimiems gali skirtis – socializuotas airių terjeras paprastai sutaria su kitais žmonėmis, tačiau kontaktas su kitais gyvūnais, ypač smulkiais, reikalauja atidumo, mat veislė turi stiprų medžioklinį instinktą.

Ši veislė mažiau tinkama žmonėms, kurie nori ramaus, mažai aktyvaus arba pradedančiojo šuns. Patyręs šeimininkas, žinantis, kaip svarbu nuoseklus auklėjimas ir tinkamas užimtumas, gali išairių terjero išsaugoti visus geriausius charakterio bruožus. Dėl šuns intelekto ir ištvermės jie puikiai tinka įvairioms sportinėms veikloms, dresūrai ar net namų apsaugai.

Įdomūs faktai

  • Airių terjeras dažnai vadinamas „raudonuoju airiu“ („Irish Red Terrier“) dėl išraiškingos sodriai raudonos kailio spalvos.
  • Pirmojo pasaulinio karo metais airių terjerai buvo plačiai naudojami kaip laiškanešiai – jie gabendavo žinutes tarp karių apkasuose, pasižymėjo drąsa ir patikimumu net pavojingiausiose situacijose.
  • Tai viena iš nedaugelio terjerų veislių, kurios kailio atspalvis griežtai apibūdintas veislės standarte – nepriimami jokie kiti spalviniai variantai.
  • Veislė pasižymi puikiu kvapu ir gebėjimu dirbti net sudėtingiausiose vietovėse bei klimato sąlygose.
  • Airijoje airių terjeras yra laikomas tautiniu pasididžiavimu ir dažnai vaizduojamas meno kūriniuose ar literatūroje.

Apibendrinimas

Airių terjeras – tai išskirtinis vidutinio dydžio šuo, sujungiantis stiprų charakterį, ištikimybę, budrumą ir begalinį aktyvumą. Dėl savo universalumo, prisitaikymo prie įvairių sąlygų ir šeimos narių, šios veislės atstovai yra mėgstami tiek miestuose, tiek ūkiuose. Jų drąsa ir meilumas daro airių terjerą puikiu pasirinkimu aktyviems žmonėms ar šeimoms, kurie gali užtikrinti reikiamą dėmesį, iššūkius ir meilę. Tinkamai prižiūrimi bei auklėjami airių terjerai tampa neišskiriamais šeimos nariais ir ištikimais draugais ilgus metus. Prieš nusprendžiant įsigyti šios veislės šunį, svarbu įvertinti savo galimybes skirti laiko užimtumui, dresūrai ir socializacijai, taip pat domėtis gerbūvio bei sveikatos prevencijos klausimais. Airiai terjerai – ryškios asmenybės ir išties išskirtiniai šunys tarp terjerų šeimos atstovų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *