Olandų aviganis – tai universali, ištikima ir itin sumani šunų veislė, žavinti tiek savo darbo savybėmis, tiek draugišku charakteriu. Šios veislės šunys pasižymi taisyklingomis proporcijomis, puikiu prisitaikymu prie įvairių gyvenimo sąlygų ir gebėjimu atlikti pačias įvairiausias užduotis – nuo aviganių darbo iki tarnybos su policija ar būti mylimu šeimos nariu. Olandų aviganis Lietuvoje dar nėra plačiai paplitęs, tačiau visame pasaulyje vertinamas kaip viena iš lanksčiausių ir lengvai treniruojamų šunų veislių.
Kilmė ir istorija
Olandų aviganis (nederlandse herder) kilo Nyderlanduose XIX amžiaus pradžioje, kai kaimo bendruomenėms reikėjo universalaus ir patikimo šuns ganyti gyvulius, saugoti sodybas ir atlikti įvairius ūkio darbus. Veislė iš pradžių buvo labai panaši į kitus Europos aviganius, ypač vokiečių ir belgių aviganius, tačiau bėgant laikui įgijo išskirtinių savybių ir savo unikalią išvaizdą. Olandų aviganiai buvo selekcijos būdu stiprinami kaip nešališki, ištvermingi ir greiti šunys, atlaikantys sunkias olandų klimato ir darbo sąlygas.
Praėjusio šimtmečio pradžioje, kai mechanizacija pradėjo keisti tradicinius ūkio darbus, olandų aviganių poreikis sumažėjo, tačiau veislė išliko dėl adaptacijos – šie šunys buvo įdarbinti policijoje, kariuomenėje ir kaip sargybiniai. Olandijos kinologai ir veislynai ėmėsi veislės apsaugos, atsisakydami išorės įtakų ir siekdami išlaikyti charakteringas savybes bei veislės grynumą. Šiandien olandų aviganis oficialiai pripažintas FCI (Fédération Cynologique Internationale) ir AKC (American Kennel Club), nors už Nyderlandų ribų veislė gana reta.
Išvaizda
Olandų aviganis yra vidutinio dydžio, sportiškas, subalansuotų proporcijų šuo. Jo kūno sandara leidžia išlikti itin ištvermingam ir vikriam – būtent tai ir buvo viena iš pagrindinių selekcijos užduočių. Veislės standartas numato tris kailio tipus: trumpaplaukį, ilgaplaukį ir šiurkščiaplaukį, kiekvienas iš jų turi savitą išvaizdą, tačiau yra laikomi ta pačia veisle.
- Dydis: Patinų idealus aukštis ties gogu – apie 57–62 cm, kalių – 55–60 cm. Svoris – nuo 25 iki 32 kg (priklausomai nuo lyties ir kūno sudėjimo).
- Kailio tipai:
- Trumpaplaukiai: trumpas, prigludęs, lygus kailis su tankiu pokailiu.
- Ilgaplaukiai: tiesus, ilgas, šiek tiek banguotas kailis, ypač ilgas aplink kaklą, krūtinę ir užpakalines kojas.
- Šiurkščiaplaukiai: standus, kietas, šiurkštus kailis, kuris atrodo lyg susišiaušęs, su tankiu pokailiu.
- Spalva: Visų kailio tipų išskirtinė savybė – būdingos „tigrinės“ (brindle) spalvos įvairiais rudais arba pilkais tonais su juodomis ar rečiau rusvomis juostomis. Balta spalva neleidžiama, išskyrus nedidelę dėmelę krūtinės srityje.
- Galva ir ausys: Proporcinga kūno dydžiui, snukis tiesus, ausys stačios, judrios, į viršų nukreiptos ir gana arti viena kitos stovinčios.
- Akys: Vidutinio dydžio, migdolo formos, tamsios spalvos, žvilgsnis atidus ir gyvas.
- Uodega: Vidutinio ilgio, nei per aukštai, nei per žemai laikoma, ramybės būsenoje laisvai nuleista, judant – šiek tiek pakelta.
Charakteris
Olandų aviganis žinomas dėl savo subalansuoto, draugiško, bet kartu ir labai energingo bei darbštaus charakterio. Šios veislės pagrindinės savybės yra budrumas, atsidavimas šeimininkui, intelektas ir noras dirbti. Dėl šių bruožų olandų aviganiai tapo populiarūs tarp dresuotojų, tarnybinių šunų programų ir sporto entuziastų.
Šios veislės šunys itin imlūs dresūrai – jie greitai supranta naujas komandas, mėgsta užduotis ir iššūkius. Kadangi tai darbo šuo, jiems būtina veikla: treniruotės, žaidimai, šunų sportas (agility, obedience, ganymas, paieška). Olandų aviganiai ištikimi šeimai, saugo namus, bet nėra perdėtai agresyvūs – svečius pasitinka atsargiai, bet be reikalo neloja ir nepuola.
Vienas ryškiausių charakterio bruožų – gebėjimas prisitaikyti prie įvairių situacijų ir žmonių. Jei šuo auginamas kartu su vaikais, kitais gyvūnais ar net petraukia į kitą aplinką, jis greitai apsipranta, tačiau reikia socializacijos ir nuoseklaus auklėjimo nuo mažens. Iš prigimties olandų aviganis yra budrus, tačiau piktavališkumas ir agresija jam nebūdinga – su tinkama dresūra jis tampa maloniu kompanionu ir puikiu draugu.
Priežiūra ir mityba
Olandų aviganio priežiūra priklauso nuo jo kailio tipo. Visi jie linkę gana švarūs ir nesunkiai prižiūrimi, tačiau tam tikri niuansai svarbūs kiekvienam šeimininkui.
- Trumpaplaukiai: Kailiui pakanka kas savaitę perbraukti šepečiu, nes jie linkę gana gausiai šertis pavasarį ir rudenį. Maudoma pagal poreikį (ne dažniau nei kelis kartus per metus arba stipriai išsipurvinus).
- Ilgaplaukiai: Reikalauja nuolatinio šukavimo – bent jau 2–3 kartus per savaitę, kad kailis nesiveltų ir išliktų tvarkingas. Tai ypač aktualu augimo laikotarpiu ir besikeičiant sezonui.
- Šiurkščiaplaukiai: Būtinas profesionalus trimingavimas kelis kartus per metus, kad neliktų ataugusių plaukų ir oda galėtų kvėpuoti. Šukavimas bent kartą per savaitę.
Visiems kailio tipams svarbu patikrinti ausis, akis, nagus ir dantų būklę. Jeigu šuo dalyvauja aktyvioje veikloje ar šunų sporte, būtina stebėti, ar nėra sąnarių ir raumenų apkrovos požymių, saugoti per didelio fizinio krūvio jauname amžiuje.
Mityba: Olandų aviganiai yra aktyvūs šunys, todėl jų racione turi būti pakankamas baltymų kiekis ir visos būtiniausios maistinės medžiagos. Tam puikiai tinka kokybiškas sausas ar drėgnas maistas, pritaikytas vidutinio dydžio ir aktyviems šunims, galima papildomai rinktis natūralų maitinimą pagal veterinaro rekomendacijas. Vanduo turi būti visada šviežias ir prieinamas. Jeigu šuo dalyvauja sunkiose treniruotėse, gali prireikti papildų sąnariams ar energijos šaltinių – visada verta pasitarti su veterinaru.
Sveikata ir paveldimumas
Olandų aviganis laikomas viena iš sveikiausių ir ilgaamžiškiausių aviganių veislių. Dėl griežtos atrankos, veislė išlaikė gana stiprią sveikatos bazę, tačiau yra keletas paveldimų ligų ir būklių, į kurias būtina atsižvelgti:
- Klubo ir alkūnės displazija: Retesnė nei kitoms aviganėms, tačiau vis dar pasitaiko. Rekomenduojama įsigyjant atsižvelgti į tėvų sąnarių tyrimų rezultatus.
- Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA): Kai kuriuose kraujose gali būti paveldima, tad būtinas reguliarus akių tikrinimas.
- Širdies ligos: Pasitaiko rečiau, bet ilgo gyvenimo metu kai kurie šunys gali turėti širdies funkcijos pakitimų.
- Alergijos ir odos problemos: Dalis olandų aviganių gali turėti jautresnę odą ar būti linkę į maisto ar aplinkos alergijas.
Bendrai olandų aviganiai gyvena apie 12–15 metų. Svarbiausia reguliariai lankytis pas veterinarą, atlikti būtinus profilaktinius tyrimus ir tinkamai šerti.
Tinka kam?
Olandų aviganis – labai universalus šuo, tačiau turi tam tikrų poreikių, kuriuos reikėtų atidžiai apsvarstyti prieš renkantis šią veislę:
- Aktyvioms šeimoms: Puikiai tinka žmonėms, mėgstantiems laiką leisti lauke, žygiuoti, sportuoti, vaikščioti didelius atstumus. Olandų aviganis noriai prisidės prie visų šeimos veiklų.
- Šunų sportui ir tarnybinėms užduotims: Tinka agility, obedience, flyball, pėdsekystei, paieškai ar net kaip terapinis šuo dėl savo stabilios psichikos bei imlumo dresūrai.
- Patyrusiems šunininkams: Šis šuo vertina aiškias taisykles, nuoseklią dresūrą ir ryšį su šeimininku. Pradedantiesiems gali būti iššūkių dėl didelio energijos kiekio ir poreikio dirbti.
- Šeimoms su vaikais: Esant tinkamai socializacijai, ši veislė draugiška, kantri ir greitai tampa puikiu vaikų draugu. Svarbu užtikrinti pagarbų elgesį abiem pusėms.
- Gyvenantiems užmiestyje ar su nuosavu kiemu: Nors prisitaiko ir prie miesto sąlygų, šie šunys mėgsta erdvę, reguliarų fizinį ir protinį užimtumą.
Olandų aviganis tikrai netinka kaip dekoratyvinis ar sofos šuo – jam būtina veikla, judėjimas ir užduotys. Jeigu tai užtikrinsite, šuo taps nesiskiriamu šeimos nariu.
Įdomūs faktai
- Olandų aviganiai dažnai dirba policijos, pasienio ir gelbėjimo tarnybose dėl savo sumanumo, uoslės ir gebėjimo greitai mokytis.
- Nors veislė labai sena, pirmieji aiškūs veislės standartai užfiksuoti tik XX amžiaus pradžioje, kai atsirado poreikis atskirti olandų aviganį nuo ilgai giminingų belgių ir vokiečių aviganių.
- Ši veislė dažnai laikoma viena geriausių ganytojų šunų dėl natūralaus gebėjimo savarankiškai priimti sprendimus ir saugoti bandas nuo plėšrūnų ar išsibėgiojimo.
- Kai kurie olandų aviganiai – ypač šiurkščiaplaukiai – naudojami kaip šunys-aktorėliai filmuose bei pasirodymuose dėl ištikimo charakterio ir paklusnumo.
Apibendrinimas
Olandų aviganis – išskirtinė šunų veislė tiems, kurie ieško atsidavusio, protingo ir ištvermingo šuns-draugo. Tai veislė, sugebanti prisitaikyti tiek prie šeimos gyvenimo, tiek prie sudėtingų užduočių ir šunų sporto reikalavimų. Tinkamai prižiūrimas, dresuojamas ir užimtas, olandų aviganis tampa nepakeičiamu pagalbininku ir mylimu namų nariu. Svarbiausia – skirti jam pakankamai dėmesio, judėti, užduoti protinių bei fizinių iššūkių ir rūpintis sveikata. Tai puikus pasirinkimas aktyviam, atsakingam ir gyvūnus mylinčiam žmogui ar šeimai.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
