Didysis anglo–prancūzų trispalvis skalikas yra reta, įspūdingo dydžio ir medžioklinių savybių šunų veislė, garsėjanti ištverme, gebėjimu dirbti pakuotėje bei ypatingu lojalumu savo vadovui. Ši šunų veislė išsiskiria elegantiška išvaizda, aiškiai matomu trispalviu kailiu ir tvirtu kūno sudėjimu. Ilgus dešimtmečius didieji anglo–prancūzų trispalviai skalikai laikyti ištvermingais medžioklės padėjėjais, bet dėl savito charakterio ir energijos jie kur kas retesni šeimos draugai nei kitos šunų veislės. Straipsnyje apžvelgsime šios veislės istoriją, fizines savybes, temperamentą, priežiūros ypatumus ir sveikatos aspektus bei aptarsime, kokiam šeimininkui jie tinka geriausiai.
Kilmė ir istorija
Didžiųjų anglo–prancūzų trispalvių skalikų kilmė siekia XIX amžių Prancūzijoje. Veislė buvo išvesta tam, kad atitiktų didelių, stiprių ir ištvermingų skalikų poreikį, reikalingą tradicinei didžiųjų žvėrių (elnių, šernų) medžioklei net sudėtingose vietovėse. Anglo–prancūziškos kilmės pavadinimas atskleidžia veislės atsiradimo būdą – prancūzų medžioklinių skalikų (ypač Poitevin ir Gascogne rūšių) kryžminimas su anglų foxhoundais. Tokia selekcija leido išgauti šunis, pasižyminčius dideliu greičiu, uosle, stipriu medžioklės instinktu bei pakankamu tvirtumu ištverti ilgų medžioklių metu.
Ši šunų veislė sukurta būtent darbui pakuotėje (grupėje) ir buvo ypatingai vertinama už gebėjimą derinti prancūziškų šunų ištvermę bei anglų foxhoundų atkaklumą ir stiprų lojalumą vadovui. 20 amžiaus viduryje FCI (Fédération Cynologique Internationale) oficialiai pripažino veislę, pabrėždama jos specifines funkcines savybes. Nors šiuolaikiniai anglo–prancūzų skalikai daugiausia išlieka medžiokliniais šunimis, kai kurie reti atvejai pasitaiko ir kaip namų augintiniai, tačiau dažniau jie aptinkami Prancūzijoje ar kitose Prancūzijos medžiotojų bendruomenėse, o už šalies ribų išliko gan reta ir nišinė šunų veislė.
Išvaizda
Didysis anglo–prancūzų trispalvis skalikas iš karto traukia dėmesį savo dideliu ūgiu ir išraiškingu, raumeningu kūno sudėjimu. Pagal FCI klasifikaciją šios veislės šunų aukštis ties ketera svyruoja nuo 60 iki 70 cm, o kai kurie patinai gali būti ir dar aukštesni. Kūnas masyvus, bet harmoningas, su aiškiai išreikštu galingu krūtinkauliu ir ilgomis, tvirtomis galūnėmis. Galva didelė, šiek tiek pailga, snukis tiesus, dantys stiprūs ir tvirti. Akys tamsios, išraiškingos, suteikiančios šuniui dėmesingą žvilgsnį.
Labiausiai atpažįstamas bruožas – švariai išreikštas trispalvis (balta, ruda, juoda) kailis. Viršutinė kūno dalis dažniausiai juoda, rudos zonos driekiasi nuo galvos iki šonų ar galūnių, o apačia bei krūtinė – balta. Kailis trumpas, tankus ir gana šiurkštus, puikiai pritaikytas judėjimui per krūmynus ir įvairias orų sąlygas. Ausys gana ilgos, lengvai užapvalintos, kabančios šalikelėje, o uodega – tvirta, vidutinio ilgio, dažnai laikoma šiek tiek išlenkta į viršų, esant aktyviai būsenai.
Charakteris
Didysis anglo–prancūzų trispalvis skalikas išsiskiria ypatingu atsidavimu savo vadovui ir stipriu pakuotės instinktu. Ši veislė buvo sukurta darbui grupėje, todėl ji labai gerai sutaria su kitais šunimis ir linkusi veikti komandoje. Charakterio bruožai: energingumas, atkaklumas, draugiškumas, gebėjimas greitai reaguoti į komandas. Skaliko aktyvumas ir aštri uoslė išlieka net ir namų sąlygomis, tad jie visada būna judrūs, noriai tyrinėja aplinką, mėgsta ilgus pasivaikščiojimus gamtoje.
Nors šios šunų veislės atstovai draugiški ir ištikimi, jie gali būti nepriklausomi ir užsispyrę, jei stinga nuoseklaus mokymo ar aiškių taisyklių. Prigimtinė energija, medžioklės instinktas ir noras bendradarbiauti pakuotėje lemia, kad šie šunys reikalauja specializuoto, kantraus ir tvirto šeimininko. Socializuoti jie ankstyvame amžiuje – būtina. Būdami gerai socializuoti ir išmokyti, jie tampa puikiais kompanionais tiek šeimoje, tiek aktyviose veiklose. Tačiau šie skalikai rečiau tinka kaip šunys vaikams ar žmonėms, ieškantiems ramaus augintinio.
Priežiūra ir mityba
Didžiąjį anglo–prancūzų trispalvį skaliką reikia prižiūrėti atsižvelgiant į jo darbo kilmę ir fizinės veiklos poreikius. Tai šuo, kuriam būtina kasdienė ilgalaikė fizinė ir protinė veikla – pasivaikščiojimai, bėgiojimai gamtoje, treniravimosi žaidimai bei galimybė uostinėti ir tyrinėti aplinką. Geriausiai jaučiasi gyvenantys kaimo vietovėse ar didelėje, aptvertoje teritorijoje, kur gali laisvai judėti. Gyvenimas mieste ar bute šios veislės fiziologijos ir psichologijos poreikių nepatenkins.
Kailio priežiūra yra nesudėtinga – dėl trumpo ir tankaus kailio užtenka šunį reguliariai (kartą ar du per savaitę) iššukuoti, kad pašalintumėte negyvus plaukus ir išvengtumėte nešvarumų kaupimosi. Skaliko didelės kabančios ausys linkusios kaupti šiukšles ir drėgmę, todėl būtina reguliariai jas valyti ir tikrinti, siekiant išvengti infekcijų. Taip pat rūpintis dantų higiena ir nagų trumpinimu.
Dideliems ir aktyviems skalikams būtina subalansuota, itin kokybiška mityba, kuri atitiktų didelį energijos poreikį. Racionaliai dozavimas svarbus – jeigu šuo reguliariai medžioja ar sportuoja, porcijas reikia pritaikyti pagal jo fizinio aktyvumo lygį. Rekomenduojama rinktis ėdalą, praturtintą baltymais, mineralais, omega rūgštimis ir gliukozaminu sąnarių sveikatai. Svarbu užtikrinti, kad šuo turėtų pastovų šviežio vandens tiekimą, ypač po fizinio krūvio ar karštu oru.
Sveikata ir paveldimumas
Didysis anglo–prancūzų trispalvis skalikas paprastai laikomas stipriu ir ištvermingu šunimi, tačiau kaip ir dauguma didelių veislių, jis linkęs į tam tikras paveldimas ar įgyjamas ligas. Svarbiausios galimos sveikatos sukeltos rizikos:
- Klubo sąnario displazija – dažna didelių veislių problema, kurios metu sąnariai blogai vystosi, sukelia skausmą, eisenos sutrikimus, ilgainiui gali lemti artritą.
- Ausų infekcijos – dėl kabančių ausų, kurios linkusios kaupti drėgmę ir nešvarumus, padidėja otitų pavojus.
- Nutukimas – skalikai, kurių fizinis aktyvumas mažas, linkę priaugti antsvorio, o tai didina naštą sąnariams ir širdies–kraujagyslių sistemai.
- Skrandžio išsiplėtimo–sukimosi sindromas (bloat/GDV) – būdinga dideliems, gilia krūtine pasižymintiems šunims, todėl svarbu reguliuoti maitinimą ir vengti intensyvios veiklos iškart po šėrimo.
Reguliarūs profilaktiniai vizitai pas veterinarą, sąmoningas veisėjų požiūris į selekciją ir tikslingas fizinio aktyvumo palaikymas prisideda prie ilgos ir sveikos skaliko gyvenimo trukmės. Vidutinė gyvenimo trukmė – 10–12 metų.
Tinka kam?
Didysis anglo–prancūzų trispalvis skalikas yra šuo, kuriam reikia daug erdvės, veiklos bei santykių su kitais gyvūnais ir žmonėmis. Ši veislė geriausiai tinka patyrusiems šunų savininkams, turintiems laiko ir žinių dirbti su dideliu, energingu ir medžioklės instinkto nestokojančiu augintiniu. Dažniausiai ji renkamasi medžioklei arba sportinėms veikloms (pavyzdžiui, kanikrosui, ilgiems žygiams su šunimis), bet gali tapti ir sargiu, jei gyvena uždaroje teritorijoje.
Ši veislė retai tinkama gyventi mažame bute ar su žmonėmis, kurie nėra pasirengę dideliam judėjimui ir kasdienėms fizinėms veikloms. Šunys mėgsta būti pakuotėje – jiems puikiai sekasi augti ne vieniems, todėl dažnai geriau jaučiasi turėdami kompanionų iš kitų šunų ar net naminių gyvūnų. Dėl stipraus medžioklės instinkto būtina atsargiai supažindinti su mažaisiais gyvūnais ar augintiniais.
Įdomūs faktai
- Didieji anglo–prancūzų trispalviai skalikai iki šiol dažnai naudojami tradicinėse pakuotės (pak) medžioklėse Prancūzijoje, kur vienoje medžioklėje gali dalyvauti net kelios dešimtys ar net šimtai skalikų.
- Nors ši veislė pavadinime turi žodį „anglo“, prancūziškas kraujas vyrauja, ir veislės standartas buvo sukurtas Prancūzijoje.
- Jų balso tembras – garsus, sodrus ir skardus, tad pakuotėje sklinda toli ir leidžia medžiotojams sekti šunų judėjimą per didelius atstumus.
- Veislė dažnai painiojama su kitais anglo–prancūzų skalikų porūšiais (dviejų spalvų ar „petit“ dydžio), tačiau tik trispalvio varianto kūno sudėjimas toks didelis ir išraiškingas.
Apibendrinimas
Didysis anglo–prancūzų trispalvis skalikas – tai veislė, kurią vertina patyrę medžiotojai ir aktyvių šunų entuziastai, ieškantys stipraus, energingo ir ištikimo keturkojo pagalbininko. Šis šuo pasižymi išvaizdžiu trispalviu kailiu, galingu kūno sudėjimu, stipriu charakteriu ir ryškiu pakuotės jausmu. Reikia įvertinti specifinius šuns poreikius: daug fizinės veiklos, ankstyvos bei nuolatinės socializacijos ir priežiūros. Dėl savo dydžio, energijos ir instinktų skalikas netiks kiekvienai šeimai ar žmonėms, norintiems ramaus augintinio mieste. Tačiau tiems, kurie gali skirti jam tinkamą gyvenamąją aplinką ir parodyti lyderystę, tai bus lojalus, ištikimas ir darbingas draugas – tikra didžioji prancūzų–anglų šunų veislės klasika.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
