Šiurkščiaplaukis vengrų vižlas – išskirtinė ir Lietuvoje vis dar retai sutinkama šunų veislė, pasižyminti ne tik puikiomis medžioklinėmis savybėmis, bet ir draugišku, šeimai tinkamu charakteriu. Ši veislė labiausiai žinoma dėl savo išraiškingos, šiurkščios kailio struktūros, auksaspalvės spalvos bei gebėjimo puikiai prisitaikyti tiek prie aktyvaus gyvenimo gamtoje, tiek prie šeimos namų. Tai universalus šuo, kuris gali būti ir ištikimas draugas, ir patikimas pagalbininkas medžioklėje. Straipsnyje apžvelgsime pagrindinius šiurkščiaplaukio vengrų vižlo veislės bruožus, kilmę, išvaizdos ypatumus, charakterio savybes, priežiūros, mitybos ir sveikatos aspektus, kad susipažintumėte su šia ypatinga veisle išsamiai.
Kilmė ir istorija
Šiurkščiaplaukis vengrų vižlas (angl. Wirehaired Vizsla, pagal FCI – „Drótszőrű magyar vizsla“) kilo Vengrijoje, XX a. pradžioje, kaip šiurkštiakailio tipo variantas tradicinio vengrų vižlo, kuris buvo žinomas dėl švelnesnio, trumpaplaukio kailio. Nors abiejų veislių kilmės šaknys siekia viduramžių vengrų medžioklės šunis, šiurkščiaplaukio varianto istorija – modernesnė ir susijusi su poreikiu turėti sunkesnėms oro ir žemės sąlygoms tinkamą šunį.
Pirmosios šios veislės atstovės buvo išvestos apie 1930-uosius metus, kryžminant trumpaplaukį vengrų vižlą su vokiečių trumpaplaukiu pointeriu ir vėliau – su vokiečių šiurkščiaplaukiu vižlu. Tokiu būdu buvo išvesta šunų linija, pasižyminti ilgesniu ir šiurkštesniu kailiu, geresne apsauga nuo šalčio ir drėgmės, bet išlaikiusi vengrų vižlui būdingą temperamentą ir darbinius įgūdžius. Veislės pripažinimą FCI gavo 1966 m., o tarptautiniu mastu vis dar laikoma gana reta ir nišine, palyginus su tradiciniu vengrų vižlu.
Išvaizda
Šiurkščiaplaukis vengrų vižlas – vidutinio dydžio, gerai subalansuoto kūno, raumeningas ir grakštus šuo. Pagal FCI standartą patino aukštis ties ketera dažniausiai siekia 58–64 cm, o kalyčių – 54–60 cm. Kūno svoris dažniausiai svyruoja nuo 20 iki 30 kg, priklausomai nuo individualios konstitucijos. Išvaizdos skiriamasis bruožas yra vidutinio ilgio (apie 2–4 cm), šiurkštus ir tankus kailis, kuris sudaro aiškiai matomus ūsus ir antakius – būtent jų dėka veislė pasižymi didesniu veido ekspresyvumu ir minkštu žvilgsniu.
Kailio spalva būdinga gelsva-auksinė (ruda-oranžinė, vadinamoji „sandarina“) be dėmių ar kitokio atspalvio išryškinimų. Ant galvos pastebimos išraiškingos „barzdelės“ ir antakiai – jie padeda saugoti snukį nuo aplinkos poveikio, ypač medžiojant aukštoje žolėje ar krūmynuose. Akys – tamsiai kaštoninės, vidutinio dydžio, gyvos išraiškos. Ausys palyginti ilgos, kabančios prie skruostų, o uodega dažnai laikoma žemai arba horizontaliai, aktyvumo metu – pakelta.
Svarbu pažymėti, kad šiurkščiaplaukio vengrų vižlo kūno sudėjimas neturėtų būti sunkus ar gremėzdiškas. Tai elegantiškas ir labai proporcingų linijų šuo – būtent tokį dizainą siekė išlaikyti veisėjai, kad šuo galėtų būti ir gražus namų augintinis, ir energingas lauko darbininkas.
Charakteris
Šiurkščiaplaukiai vengrų vižlai garsėja savo pusiausvyra tarp aktyvumo ir jautrumo. Jie yra labai draugiški, linkę glaustis prie šeimos narių, mylintys vaikus ir mėgstantys būti dėmesio centre. Tai šunys, kurie noriai dirba su žmonėmis, todėl dažniausiai neužsisklendžia ir gerai prisitaiko tiek šeimose su vaikais, tiek vienišiems aktyviems žmonėms.
Šios veislės šunys pasižymi išsivysčiusia intuicija, lengvai mokosi naujų komandų ir yra pastabūs. Jie pasitiki šeimininku ir retai rodo agresiją, todėl dažnai laikomi puikiais šunimis šeimai. Visgi, jie iš prigimties yra darbštūs, medžiotojai, tad turi stiprų instinktą persekioti kvapą ar judančius objektus. Be pakankamos fizinės ir protinės veiklos, šiurkščiaplaukis vengrų vižlas gali jaustis neramus ar nuobodžiauti.
Kartu jie išsiskiria stipriu prisirišimu prie šeimos – tai šunys, kurie nemėgsta ilgai būti vieni ir gali kentėti nuo išsiskyrimo nerimo. Nors ši veislė sargų instinkto neturi labai išreikšto, ji geba įspėti apie svetimus. Jie draugiški, bet neįkyri, subalansuoti, smalsūs ir mėgsta žaidimus tiek namuose, tiek lauke.
Priežiūra ir mityba
Nors iš pirmo žvilgsnio šiurkščiaplaukių vengrų vižlų kailis gali pasirodyti reikalaujantis ypatingos priežiūros, iš tiesų jis yra gana praktiškas ir reikalauja tik vidutinės priežiūros. Rekomenduojama reguliariai (kartą per savaitę) iššukuoti kailį specialiu šepečiu ar „gumele“, kad pašalintumėte iškritusius plaukus ir neleistumėte susiformuoti veltiniams. Kailis natūraliai atstumia vandenį ir purvą, todėl dažnai maudyti nereikia. Pakanka išmaudyti šunį 2–4 kartus per metus arba kai stipriai išsipurvina.
Nagų karpymas, ausų apžiūra ir valymas – tai rutinos, kurių negalima pamiršti. Ypač svarbu reguliariai tikrinti ausų būklę, nes ši veislė linkusi į ausų uždegimus, ypač jei lauke drėgna, o šuo mėgsta maudytis vandenyje. Taip pat rekomenduojama kartais apžiūrėti akis ir dantis – dantų akmens prevencija ir taisyklingas dantų valymas labai prisideda prie šuns sveikatos.
Mityba turi būti subalansuota ir atitikti šuns amžių, aktyvumą bei poreikius. Aktyviems medžiokliniams šunims reikalingas didesnis baltymų kiekis racione, o mažiau aktyviems – nuosaikesnis ėdalo pasirinkimas, kad apsaugotumėte šunį nuo nutukimo. Kokybiškas sausas arba šlapias maistas, subalansuotos porcijos ir grynas vanduo kiekvieną dieną – pagrindiniai reikalavimai visavertei mitybai. Atsakingi šeimininkai dažnai renkasi dalinį ar visišką RAW (žalią) mitybą, tačiau tokiu atveju būtina pasitarti su veterinaru.
Sveikata ir paveldimumas
Šiurkščiaplaukis vengrų vižlas apskritai laikomas stiprios sveikatos veisle su vidutine gyvenimo trukme – apie 12–14 metų. Tačiau kaip ir dauguma grynakraujų šunų, ši veislė pasižymi tam tikromis paveldimomis ligomis, kurias turėtų žinoti būsimi šeimininkai:
- Klubo ir alkūnės sąnarių displazija – paveldima ortopedinė liga, kuri gali sukelti sąnarių nestabilumą, ypač esant dideliam fiziniam aktyvumui.
- Akių ligos – laikui bėgant kai kurie vižlai gali sirgti progresuojančia tinklainės atrofija arba katarakta, todėl svarbu reguliariai tikrinti regėjimą.
- Ausų infekcijos – dėl kabančių ausų jų vidus mažiau ventiliuojamas, todėl kaupiasi drėgmė, gali kilti uždegimų rizika.
- Nutukimas – aktyvus gyvenimo būdas labai svarbus, kad šuo išlaikytų taisyklingą kūno masę.
Patikimi veislynai dažniausiai atlieka pagrindinius genetinius tyrimus ir vengia šunų su rizikingomis paveldimomis ligomis. Atsakinga veisimo praktika, reguliarios veterinarinės apžiūros bei tinkama mityba – geriausia prevencija norint turėti sveiką ir laimingą šeimos draugą.
Tinka kam?
Šiurkščiaplaukis vengrų vižlas idealiai tinka aktyviems žmonėms ar šeimoms, kurios ieško protingo, ištikimo ir universalaus šuns. Dėl savo natūralaus medžioklės instinkto, šios veislės atstovai yra mėgstami medžiotojų, tačiau puikiai prisitaiko ir kaip šeimos šunys. Jie mėgsta ilgus pasivaikščiojimus, bėgiojimą, plaukimą ar kitas lauko veiklas, todėl tinkamiausi šeimininkui, kuris gali skirti pakankamai laiko aktyvumui ir bendravimui.
Ši veislė gerai sutaria su vaikais, tačiau dėl savo energingumo gali būti aktyvi žaidimo metu, todėl mažesniems vaikams reikėtų paaiškinti saugaus elgesio taisykles. Kartu jie gali sutarti ir su kitais gyvūnais, esant tinkamai socializacijai nuo mažens. Dėl jautrios prigimties nerekomenduojama šios veislės palikti ilgą laiką vienišiems – jiems reikalingas kompanionas bei aiškios taisyklės šeimoje.
Šiurkščiaplaukiai vengrų vižlai taip pat tinka žmonėms, ieškantiems šuns sporto partnerio: jie puikiai dalyvauja agility, poslušnumo, paieškos ar kitose varžybose. Tai gera alternatyva žmonėms, kuriems tradicinis trumpaplaukis vengrų vižlas nėra tinkamas dėl jautrumo šaltam ar drėgnam orui.
Įdomūs faktai
- Šiurkščiaplaukio vengrų vižlo veislė yra daug retesnė už trumpaplaukį „broliuką“: užsienio registruose šunų skaičius siekia vos kelis tūkstančius per metus.
- Veislė buvo sukurta siekiant išspręsti problemą: tradiciniai vižlai buvo jautrūs blogam orui, o šiurkščiaplaukiai – atsparesni šalčiui ir drėgmei.
- Šios veislės šunys, dėl savo darbo instinktų, labai dažnai naudojami įvairiose pagalbinėse tarnybose – pavyzdžiui, kaip paieškos arba terapiniai šunys.
- Anot FCI, tai viena iš nedaugelio veislių Europoje, kurios standartas nedraudžia naudoti šuns ir medžioklei vandenyje.
Apibendrinimas
Šiurkščiaplaukis vengrų vižlas – išskirtinė, universali ir ištverminga šunų veislė, tinkanti ne tik medžiotojams, bet ir aktyvioms šeimoms. Jų išvaizdos išskirtinumas, draugiškas būdas ir gebėjimas prisitaikyti prie įvairių aplinkų daro juos puikiais kompanionais tiek mieste, tiek užmiestyje. Svarbiausia – suteikti jiems pakankamai fizinio aktyvumo, dėmesio ir tinkamai maitinti. Su atsakingu požiūriu į priežiūrą ir socializaciją, ši veislė taps lojaliu bei džiaugsmingu šeimos nariu, kuris myli žmogų ir noriai dalyvauja bendra veikla kasdienybėje.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
