Vokiečių aviganis – viena žinomiausių ir universaliausių šunų veislių pasaulyje. Šie šunys garsėja ne tik savo ištikimybe ir darbštumu, bet ir įspūdinga išvaizda bei puikiu sugebėjimu prisitaikyti prie įvairių gyvenimo sąlygų. Vokiečių aviganiai dažnai pasirenkami kaip saugos, tarnybiniai, gelbėtojai ar šeimos šunys dėl intelekto, ištvermės ir charakterio savybių. Tai šuo, kuris žavi daugelį – nuo profesionalų, dirbančių su tarnybiniais šunimis, iki šeimų, ieškančių ištikimo draugo.
Kilmė ir istorija
Vokiečių aviganis kilo XIX a. pabaigoje Vokietijoje, kai buvo siekiama sukurti idealią aviganių veislę, gebančią dirbti įvairiomis klimato bei reljefo sąlygomis sargaujant ir ganant gyvulius. Veislę pradėjo formuoti kapitonas Maxas von Stephanitzas – būtent jis 1899 metais užregistravo pirmąjį vokiečių aviganį, pavadintą „Horand von Grafrath”. Horandas tapo visos šiuolaikinės linijos pradininku, o von Stephanitzas siekė išlaikyti ne tik išskirtines darbo savybes, bet ir gražią išvaizdą bei gerą sveikatą.
Netrukus vokiečių aviganiai pradėti naudoti ne tik piemenų darbe – jų stiprybė, nuovokumas, paklusnumas sudomino policiją ir kariuomenę. Per Pirmąjį pasaulinį karą šie šunys atliko ryšininkų, kurjerių, sargybinių ir ieškotojų funkcijas. Po karo populiarumas dar labiau augo visame pasaulyje – ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse. Šiuolaikiniai vokiečių aviganiai yra viena pagrindinių tarnybinių šunų veislių, tačiau lygiai taip pat dažni mylinčių šeimų ir šunų sporto bendruomenėje.
Išvaizda
Vokiečių aviganis – vidutinio arba didelio ūgio, tvirto, subalansuoto ir gracingo sudėjimo šuo. Veislės patinai paprastai sveria 30–40 kg, o jų aukštis ties ketera siekia 60–65 cm. Patelės būna šiek tiek mažesnės – 22–32 kg, 55–60 cm ūgio. Kūnas ištęstas, stiprus, su ryškiai išvystytu krūtiniu, giliais plaučiais ir atletiškomis galūnėmis.
Galva proporcinga, ausys vidutinio dydžio, stačios, išraiškingos. Akys migdolo formos, tamsios, žvilgsnis protingas ir budrus. Uodega ilga, purus, šiek tiek lenkta. Kailis – dvigubas: tankus ir vidutinio ar ilgesnio ilgio viršutinis sluoksnis su tankiu pavilniu. Pagrindinės spalvos – juoda su įrudžiu (rudai gelsvomis, pilkšvomis ar raudonai rudos atspalvių žymėmis), tačiau pasitaiko visiškai juodų, pilkų, vilkinių ar net balzganų vokiečių aviganių.
- Patinai: 60–65 cm aukščio, 30–40 kg svorio
- Patelės: 55–60 cm aukščio, 22–32 kg svorio
- Dominuojanti spalva: juoda su įrudžiu
- Kailis: dvigubas, tankus, apsaugantis nuo įvairių oro sąlygų
Charakteris
Vokiečių aviganiai pasižymi išskirtiniu intelektu, lojalumu ir nuoseklumu. Jie lengvai mokosi, greitai supranta komandas ir geba orientuotis sudėtingose situacijose. Tai viena protingiausių šunų veislių, todėl dažnai pasirenkama sudėtingiems uždaviniams – tokiose srityse kaip paieška, gelbėjimas, terapija ar sauga. Skirtingai nei kai kurie kiti šunys, vokiečių aviganiai geba analizuoti situaciją, priimti savarankiškus sprendimus.
Šis šuo yra ištikimas ir prisirišęs prie savo šeimos, dažnai pasiryžęs ją ginti bet kokioje situacijoje. Nors savajame rate jis švelnus ir draugiškas, su nepažįstamais žmonėmis gali būti atsargus ir net uždaras, kol šie neparodo gerų ketinimų. Socializacija nuo mažens labai svarbi, norint išvengti perdėto atsargumo ar agresijos. Vokiečių aviganiai mėgsta veiklą, yra aktyvūs, žaismingi, puikiai sutaria su vaikais, tačiau judrus, nekantrus vaikas ar pernelyg griežta aplinka gali sukelti šuniui stresą.
- Intelektas ir paklusnumas – labai aukšti
- Draugiškumas – su šeima stiprus, su nepažįstamais – santūrus
- Gynėjo instinktas – išvystytas
- Tikslumas, pastabumas – labai geri
- Tolerancija vaikams – dažnai geri, tačiau būtina priežiūra
Priežiūra ir mityba
Vokiečių aviganio priežiūra nėra sudėtinga, tačiau reikalauja dėmesio ir nuoseklumo. Dvigubas kailis visus metus gana stipriai šeriasi, ypač pavasarį ir rudenį. Rekomenduojama šunį bent kelis kartus per savaitę šukuoti specialia šepetėliu – taip pašalinami iškritę plaukai, oda kvėpuoja, mažėja alergijų rizika.
Vokiečių aviganiai yra aktyvūs ir sportiški, todėl jiems būtinas kasdienis fizinis ir protinis aktyvumas: ilgi pasivaikščiojimai, bėgimas, dresūros, žaidimai bei užduotys. Jie puikiai tinka šunų sportui – agility, obedience, mantrailing ir pan., todėl neveiklumas ar nuolatinis buvimas uždarytam be užsiėmimų gali lemti elgesio sutrikimus – destruktyvumą, lojimą, nerimą ar nuobodulį.
Mityba turi būti subalansuota, pritaikyta šuns amžiui, svoriui, aktyvumui ir sveikatos būklei. Kiekvienam šuniui tinkamiausią ėdalą rekomenduoja veterinaras. Svarbu tiekti kokybišką sausą arba drėgną ėdalą, galima papildyti liesa mėsa, žuvimi, virtais kiaušiniais ar daržovėmis. Draudžiama duoti per sūrių, aštrių ar riebių likučių nuo stalo. Nuolat turi būti prieinamas šviežias vanduo.
- Reguliari kailio priežiūra (šukavimas 2–3 k./sav.)
- Aktyvūs užsiėmimai kasdien (2–3 val. per dieną ar daugiau)
- Specializuota mityba pagal veterinaro rekomendacijas
- Reguliari ausų, dantų, nagų priežiūra
- Konsultacijos dėl papildomų vakcinų ir prevencinių priemonių
Sveikata ir paveldimumas
Kaip dauguma didesnių veislių, vokiečių aviganis linkęs paveldėti tam tikras sveikatos problemas. Viena dažniausių yra klubo ir alkūnės sąnarių displazija – paveldima būklė, dėl kurios sąnariai vystosi netaisyklingai, ilgainiui gali sukelti skausmus ar net šlubavimą. Taip pat pasitaiko degeneracinė mielopatija (nugaros nervų degeneracija), įvairūs odos alerginiai susirgimai, žarnyno ligos, skydliaukės veiklos sutrikimai.
Dėl šių priežasčių labai svarbu rinktis šuniuką iš atsakingų, veislės klubų rekomenduojamų veislynų, kurie atlieka tėvų sąnarių, akių ir kitus būtinus sveikatos tyrimus. Veterinarų priežiūra, reguliarūs profilaktiniai patikrinimai, šėrimo bei aktyvumo kontrolė padeda išvengti ar atitolinti kai kurių ligų pasireiškimą.
- Gyvenimo trukmė: apie 9–13 metų
- Polinkis į klubo/alkūnės displaziją, degeneracinę mielopatiją
- Galimi skydliaukės, odos, virškinimo sutrikimai
- Rekomenduojama reguliari veterinarinė priežiūra ir tyrimai
Tinka kam?
Vokiečių aviganis – universalus šuo, tinkantis labai įvairiems šeimininkams. Kiekvienas, svarstantis šios veislės įsigijimą, turėtų objektyviai įvertinti savo laiką, gyvenimo būdą ir galimybes skirti šuniui pakankamai fizinio bei protinio aktyvumo. Šie šunys itin tinka:
- Aktyvioms šeimoms ar žmonėms, mėgstantiems ilgas išvykas, sportą lauke
- Turintiems patirties su šunų dresūra arba norintiems ją įgyti
- Šeimoms su vyresniais vaikais (sužinokite, kaip vaikus supažindinti su dideliu šunimi)
- Dirbti norintiems savanoriams ar profesionalams (pvz., policijoje, gelbėjimo tarnybose, terapijoje)
- Žmonėms, ieškantiems patikimo sargybinio, kompaniono ar sporto partnerio
Ši veislė netinka tiems, kurie ieško ramaus, mažaaktyvio šuns ar daug laiko praleidžia ne namuose – vokiečių aviganis gali tapti nelaimingas, jei ilgai lieka vienas ar negauna užsiėmimų.
Įdomūs faktai
- Pasaulyje vokiečių aviganiai dažniausiai naudojami kaip policijos ir kariuomenės šunys dėl išskirtinio kvapo pojūčio, ištvermės ir paklusnumo.
- Daug žinomų filmų ir serialų, pvz., „Komisaras Reksas“ ar „Rin Tin Tin“, išgarsino šią veislę dar labiau.
- Vokiečių aviganio uoslė gali būti iki 10 000 kartų stipresnė nei žmogaus – jis lengvai aptinka narkotikus, sprogmenis ar dingusius žmones.
- Neretai ši veislė tarnauja kaip vadovas silpnaregiams, dalyvauja kaniterapijos programose.
- Vokiečių aviganiai pasižymi itin aiškia kūno kalba ir gebėjimu „skaityti“ žmones.
Apibendrinimas
Vokiečių aviganis – išskirtinis šuo tiek išvaizda, tiek protu. Dėl savo gabumų, sugebėjimo prisitaikyti, ištikimybės bei aktyvumo jis laikytinas viena universaliausių veislių pasaulyje. Vis dėlto būsimasis šuns šeimininkas turėtų gerai įvertinti savo galimybes: vokiečių aviganiai reikalauja pastovaus dėmesio, dresūros, užsiėmimų ir socializacijos. Rūpestinga priežiūra ir tinkama aplinka padės atsiskleisti visoms geriausioms šios veislės savybėms, o ištikimas, protingas vokiečių aviganis daugelį metų džiugins savo kompanija, apsauga ir ištverme.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
