Etnos kurtas, dar žinomas kaip Čirneko (it. Cirneco dell’Etna), – tai nepaprastai sena ir reta šunų veislė, kilusi iš Sicilijos. Šie grakštūs, budrūs ir ištvermingi šunys garsėja ne tik įspūdinga išvaizda, bet ir išskirtiniu charakteriu. Etnos kurtas traukia žvilgsnį dėl savo filigraniško kūno sudėjimo, didelių stačių ausų ir ramios, savarankiškos prigimties. Tai unikali veislė, kuri per amžius buvo vertinama dėl medžioklės gebėjimų, gebėjimo savarankiškai priimti sprendimus ir ištikimybės šeimininkui. Šis šuo puikiai prisitaiko prie šeimos gyvenimo, tačiau tuo pat metu išlieka protingas, budrus ir aktyvus – todėl idealiai tinka žmonėms, vertinantiems tiek judrią veiklą, tiek nepriklausomą augintinį.
Kilmė ir istorija
Etnos kurtas (Cirneco dell’Etna) yra viena seniausių Italijos šunų veislių, kurios šaknys siekia tūkstančius metų atgal. Ši veislė yra kilusi iš Sicilijos salos, o jos pavadinimas siejamas su garsiausiu Europos vulkanu – Etnos kalnu, nuo kurio ir kilo veislės vardas. Manoma, kad čirnekai gyvavo jau Sicilijos Finikiečių ir Graikų civilizacijų laikais, o jų atvaizdai buvo randami ant senovinių monetų ir mozaikų, datuojamų net VII a. pr. Kr.
Cirneco dell’Etna šunys istoriškai buvo naudojami triušių, kiškių ir smulkių graužikų medžioklei uolėtose, statiškose Sicilijos vietovėse. Šią veislę sudarė ūgio ir sudėjimo variantai, tačiau natūrali atranka – išlikimas sunkiomis sąlygomis ir gebėjimas savarankiškai ieškoti grobio – lėmė cirnekų savybes: ištvermę, judrumą, puikią uoslę ir smalsumą. Oficiali veislės selekcija prasidėjo tik XX amžiuje, didinant dėmesį ne tik į medžioklines, bet ir į išvaizdos savybes. 1939 m. FCI (Fédération Cynologique Internationale) oficialiai pripažino Etnos kurtą kaip atskirą šunų veislę ir įtraukė ją į kurtų (primitive type) grupę.
Išvaizda
Etnos kurtas išsiskiria itin elegantišku, liesu, tačiau raumeningu kūnu. Tai vidutinio dydžio šuo – patinų ūgis ties ketera siekia 46–50 cm, kalių 42–46 cm, o svoris dažniausiai svyruoja nuo 10 iki 12 kg. Pagrindinės veislės išskirtinės išvaizdos savybės:
- Kailis – trumpas, lygus ir prigludęs, neturintis pavilnės, todėl cirnekai atrodo itin glotnūs ir švarūs. Kailio spalva dažniausiai nuo šviesiai gelsvos iki rudai raudonos (ikt. tawny). Tipinių dėmių, maskių ar baltos spalvos paprastai nebūna, nors galimos nedidelės žymės ant krūtinės ir kojų pirštų.
- Galva – ilga ir siaura, primenanti smailėjantį pleištą. Nosis gali būti rusvos spalvos, šnervės didelės, pritaikytos uoslės funkcijai.
- Ausys – didelės, vešlios, standžiai stačios, trikampio formos. Būtent ausys suteikia Etnos kurtui išskirtinį, žaismingą profilį ir sustiprina budrią išraišką.
- Akys – migdolo formos, gintaro arba šviesiai rudos spalvos, atspindinčios vyraujančią kailio spalvą.
- Liemuo ir galūnės – liesas, raumeningas liemuo, ilgos, sausos galūnės, palengvinančios judrumą ir ištvermę. Uodega – vidutinio ilgio, laikoma žemai ilsintis ir išlenkta per vidurį judant.
Visa išvaizda byloja apie šuns medžiotojišką kilmę – jis grakštus, greitas ir ištvermingas, bet kartu subtilus ir estetiškai patrauklus. Ši veislė neturi gausios pavilnės, tad atrodo itin tvarkingai ir dažnai yra vertinama žmonių, netoleruojančių gausaus šėrimosi.
Charakteris
Etnos kurtas yra aktyvus, labai budrus ir savarankiškas šuo. Šios veislės atstovai iš prigimties buvo veisiami taip, kad gebėtų savarankiškai surasti ir vytis grobį bei priimti greitus sprendimus. Dėl šios priežasties Etnos kurtai dažnai laikomi protingais, smalsiais ir drąsiais šunimis. Jų reakcija į nepažįstamus asmenis pasižymi atsargumu, tačiau su šeima jie atviri, geri ir ištikimi.
Gyvendamas namuose, cirnekas yra santūriai draugiškas, artimas šeimininkams, o su vaikais elgiasi švelniai. Nepaisant to, tai nėra klasikinis prieraišus augintinis, kuriam būtinas nuolatinis žmogaus dėmesys. Cirnekai yra savarankiški, mėgsta stebėti aplinką, dažnai žaidžia savarankiškai ir geba prisitaikyti prie ramios, rutiniškos aplinkos. Kita svarbi jų savybė – stipriai išreikštas grobio instinktas: Etnos kurtai gali vytis smulkius gyvūnus, todėl būtina atidžiai stebėti, kad jie neištrūktų pasivyti katinų ar triukšmingų paukščių.
Savikontrolė ir paklusnumas priklauso nuo socializacijos bei dresūros. Ankstyva ir nuosekli dresūra leidžia cirneką išmokyti bendrųjų komandų bei pagarbos taisyklėms. Tačiau ši veislė labiau vertina pagarbą ir partnerystę nei griežtas nurodymus, todėl rekomenduojama naudoti pozityvaus pastiprinimo metodus. Gerai išauklėtas Etnos kurtas taps harmoningai gyvenančiu šeimos nariu, bet išlaikys dalį savo medžioklinio nepriklausomumo.
Priežiūra ir mityba
Cirneco dell’Etna yra santykinai nesudėtingos priežiūros šunų veislė. Dėl trumpo, mažai šeriamų plaukų kailio, juos pakanka kartą per savaitę peršukuoti specialiomis pirštinėmis arba minkštu šepečiu; dažnesnio valymo ar maudymo paprastai nereikia. Šios veislės atstovai neturi specifinio šunims būdingo kvapo ir retai kenčia nuo odos problemų, jei laikomasi reguliarios higienos.
Būtinas kasdienis aktyvumas – cirnekai mėgsta bėgioti, ilgai vaikščioti ar žaisti atviroje erdvėje. Judėjimo trūkumas gali lemti nuobodulį ir net destruktyvų elgesį. Patartina bent du kartus per dieną ilgesni pasivaikščiojimai, papildomas bėgiojimas ar aktyvūs žaidimai. Šunų sportas (agility, lure coursing) – puikus cirnekų užsiėmimas ir iškrovos būdas.
Mityba turėtų būti subalansuota: aukštos kokybės sausas arba šlapias pašaras, atitinkantis šuns amžių, aktyvumą bei svorį. Rekomenduojama vengti pigių, prastų arba žemos kokybės pašarų, nes šiai veislei gali būti jautrus virškinimas. Dėl lieso kūno sudėjimo būtina reguliuoti porcijų kiekį ir vengti nutukimo ar atvirkščiai – pernelyg didelio svorio kritimo. Visada užtikrinkite šviežią vandenį ir pasitarkite su veterinaru dėl individualių mitybos poreikių.
Sveikata ir paveldimumas
Etnos kurtas (Čirneko) laikomas viena iš natūraliai ištvermingų ir sveikų šunų veislių. Dėl natūralios selekcijos Sicilijos kalnuose dauguma ligų veislei nėra būdingos arba pasitaiko retai.
- Paveldimos ligos: pasitaiko alerginių reakcijų (dažniausiai aplinkos arba maisto), bet sunkios genetinės ligos veislei nėra būdingos.
- Liesi šunys – dėl žemo kūno riebalų kiekio Etnos kurtai nėra labai atsparūs šalčiui. Šaltuoju sezonu ar gyvenant vėsesniuose kraštuose, rekomenduojama naudoti šiltus šunų drabužius ir riboti buvimą lauke esant žemoms temperatūroms.
- Artritas ir sąnarių problemos – kaip ir daugeliui aktyvių, lieso sudėjimo šunų, vyresniame amžiuje galima stebėti sąnarių jautrumą ar susidėvėjimą.
- Dantų higiena – dėl siauro snukio reikia atidžiai prižiūrėti dantis ir reguliariai tikrinti pas veterinarą, nes gali būti polinkis į dantų akmenis ar dantenų uždegimus.
Vidutinė cirnėkų gyvenimo trukmė – 12–14 metų, bet dažnai šie šunys išgyvena ir ilgiau, išlaikydami gerą sveikatą, jei gauna tinkamą fizinį krūvį ir subalansuotą mitybą.
Tinka kam?
Etnos kurtas – puikus pasirinkimas aktyviems ir atsakingiems šunų mylėtojams, kurie ieško ištvermingo, inteligentiško, bet savarankiško šuns. Šios veislės atstovas tiks tiems, kurie mėgsta ilgus pasivaikščiojimus, žygius ar bėgiojimą gamtoje. Cirnekai gerai prisitaiko prie šeimos gyvenimo ir gali būti augintiniai vaikams, jei šeimoje vyrauja pagarba ir tinkamos ribos naminiams gyvūnams.
Nepaisant to, dėl stipraus grobio instinkto reikėtų būti atsargiems gyventi su mažais graužikais ar paukščiais. Kitiems šunims būna tolerantiški, jei jie yra socializuojami nuo mažens. Dėl ištvermingo charakterio Etnos kurtai netinka pasyviems ar mažai aktyviems žmonėms, gyvenantiems mažame bute, nes šiai veislei reikia erdvės ir laiko fizinei veiklai. Taip pat ši veislė tinka tiems, kam svarbi mažesnė šėrimosi problema ir praktiškai nereikalaujanti sudėtingos priežiūros išvaizda.
Įdomūs faktai
- Senovės ikonos – cirnekų atvaizdai randami ant senovinių Sicilijos monetų, datuojamų net VII a. pr. Kr.
- Priklauso primitive type kurtams – kartu su faraonų šunimis ir ibizų kurtu laikomas vienu iš „primitivizuotų“ kurtų tipo atstovų, kurie menkai pakito per tūkstančius metų.
- Medžiokliniai gebėjimai – cirnekai gali sekdami grobį įveikti didelius atstumus uolėtose Sicilijos kalnuose, naudodamiesi puikia uosle ir klausa.
- Menkas pasikeitimas – veislės morfologija ir instinktyvus elgesys mažai pakito nuo senovės laikų dėl natūralios atrankos.
Apibendrinimas
Etnos kurtas, arba Čirneko, yra unikali šunų veislė, išsiskirianti elegantiška išvaizda ir senovine istorija. Tai ištvermingas, protingas, tačiau savarankiškas šuo, gebantis tapti ištikimu ir švelniu šeimos nariu. Dėl paprastos priežiūros, aktyvaus būdo ir subtilaus charakterio, cirnekas tiks tiek patyrusiai, tiek atsakingai šeimai, ieškančiai lojalaus, bet nepriklausomo augintinio. Šios veislės šunys reikalauja daugiau aktyvumo nei vidutinis šeimos šuo, bet už C jūsų pastangas atsidėkos meile, švelnumu ir ilgalaike draugyste.

Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.