Čiau čiau šuo: charakteris, išvaizda ir priežiūros ypatumai

Čiau čiau šuo: charakteris, išvaizda ir priežiūros ypatumai

Čiau čiau – tai išskirtinės išvaizdos, Azijos kilmės šunų veislė, garsėjanti tankiu kailiu, mėlynu liežuviu ir nepriklausomu charakteriu. Pastaraisiais dešimtmečiais čiau čiau tapo populiarūs kaip augintiniai visame pasaulyje, tačiau išlieka viena unikaliausių šunų veislių tiek pagal elgesį, tiek pagal išvaizdą. Ši šunų veislė žinoma ne tik dėl savo meškiuką primenančių bruožų, bet ir dėl nepaprasto ištvermingumo, vidinio pasitikėjimo ir lojalumo artimam šeimininkui. Rinkdamiesi čiau čiau, žmonės dažnai susižavi ne tik išskirtine išvaizda, bet ir didžiuliu charakterio turtingumu, kuris reikalauja atsakingos priežiūros ir supratimo.

Kilmė ir istorija

Čiau čiau – viena seniausių žinomų šunų veislių, kurios ištakos siekia daugiau nei 2000 metų atgal. Istorinių šaltinių ir paleontologinių radinių duomenimis, veislė kilo senovės Kinijoje, kur ją augino kaip sarginius, medžioklinius šunis ir net traukimo gyvūnus. Taip pat yra duomenų, kad čiau čiau lydėjo kinų imperatorius ir buvo laikomi šventais gyvūnais, saugojusiais šventyklas ir rūmus.

Veislės pavadinimas „čiau čiau“ kilo iš kiniškos frazės „chow chow“, kuri pažodžiui reiškė įvairių prekių gabentojus, vėliau šiuo terminu pradėti vadinti ir šunys, kurie buvo eksportuojami į Europą XIX amžiuje. Kinijoje šie šunys vadinti įvairiai, vienas iš žinomiausių – „Songshi Quan“, kuris reiškia „išsipūtęs liūtas šuo“. Europoje veislė išpopuliarėjo Viktorijos laikais, o šiandien priskiriama prie FCI pripažintų šunų veislių (FCI grupė 5 – špicai ir primityvaus tipo šunys).

Išvaizda

Čiau čiau yra vidutinio dydžio šunų veislė, pasižyminti savitomis išvaizdos savybėmis. Šių šunų kūnas kompaktiškas, šiek tiek kvadratinis, galva masyvi, o snukis ganėtinai trumpas, dažnai lyginamas su meškos. Viena ryškiausių čiau čiau ypatybių – mėlynos (arba mėlynai juodos) spalvos liežuvis, kas pasitaiko itin retai tarp šunų veislių.

  • Dydis: Suaugęs čiau čiau dažniausiai siekia 46–56 cm ūgį ties ketera, o svoris svyruoja tarp 20–32 kg, priklausomai nuo lyties ir individualių skirtumų.
  • Kailis: Veislė turi vešlią, tankią, dvigubą kailio dangą. Skiriami du pagrindiniai kailio tipai – trumpakailiai ir ilgakailiai čiau čiau. Kailis ypač tankus ties kaklu, sudarantis „karčiais“ vadinamą apykaklę.
  • Spalvos: Dažniausios spalvos – gelsva (raudona), juoda, mėlyna, cinamono ir kremine. Grynaveisliai čiau čiau laikosi vienos spalvos atspalvių, be žymesnių dėmių.
  • Uodega: Aukštai užkelta, garbanotai užlenkta ant nugaros.
  • Akys: Dažniausiai tamsios, gilios ir migdolo formos, kurios suteikia šuniui rimtumo išraišką.

Charakteris

Čiau čiau yra savarankiški, orūs ir gana uždari šunys, kurių charakterio bruožai dažnai prilyginami katės elgsenai. Nors šios veislės atstovai lojalūs šeimininkui, jie nėra linkę be reikalo rodyti džiaugsmą nepažįstamiems ar svetimiems žmonėms. Dažnas čiau čiau – santūrus, ramus, vertinantis savarankiškumą ir nepriklausomybę.

  • Lojalumas: Prisirišę prie šeimos narių, ypač vieno žmogaus, su kuriuo užmezga tvirčiausią ryšį.
  • Sargumas: Natūraliai įtartūs svetimiems, dėl ko šią veislę dažnai renkasi sargas namams.
  • Nepriklausomybė: Skirtingai nuo daugumos šunų, čiau čiau nebūtinai siekia nuolatinio dėmesio ar nuolankumo žmogui – jie geba ilsėtis ir būti vieni.
  • Draugiškumas su vaikais ir kitais gyvūnais: Tinkamai socializuoti čiau čiau gali sugyventi su vaikais, tačiau dėl savo išdidumo ir jautrumo netinka labai aktyviems mažyliams ar žaidimams „be taisyklių”. Santykiai su kitais gyvūnais galimi, jei pripratinami nuo mažens.
  • Mokymasis: Ši veislė protinga, tačiau kartais į užduotis žiūri skeptiškai ir gali būti užsispyrusi, todėl reikia kantraus, švelnaus, bet nuoseklaus auklėjimo.

Priežiūra ir mityba

Čiau čiau reikia ypatingos priežiūros, ypač kalbant apie kailį, odos sveikatą ir subalansuotą mitybą. Dvigubas kailis linkęs veltis, todėl priežiūra yra viena svarbiausių šios veislės laikymo dalių.

  • Kailio priežiūra: Ilgakailiai čiau čiau turi būti šukuojami bent 2–3 kartus per savaitę, o kilimo/šiurkštumo laikotarpiu – kasdien. Trumpakailiams pakanka šukuoti kartą ar du per savaitę. Šukavimo metu iššukuojamos negyvos plaukų dalys, oda aprūpinama deguonimi, o kailis nesusivelia.
  • Maudymas: Maudyti čiau čiau rekomenduojama ne dažniau nei kas 1–2 mėnesius, naudojant specialų šunų šampūną, pritaikytą jautriai odai. Per dažnas maudymas gali sutrikdyti odos balansą.
  • Veikla ir judėjimas: Nors čiau čiau nėra labai aktyvūs, kasdieniai pasivaikščiojimai būtini. Pernelyg intensyvus fizinis krūvis gali sukelti perkaitimą, ypač vasarą, nes veislė jautri karščiui dėl tankaus kailio.
  • Mityba: Svarbu rinktis balansuotą, kokybišką šunų pašarą, atitinkantį veislės, amžiaus ir aktyvumo lygį. Rekomenduojama duoti maistą, pritaikytą vidutinio dydžio šunims. Kartais veislė turi polinkį priaugti svorio, tad būtina stebėti suvartojamų kalorijų kiekį.
  • Higiena: Dėl gausaus kailio dažnai auga nagai, užstringa nešvarumai ausyse, gali pasireikšti ašarojimas – visa tai reikalauja reguliarios priežiūros.

Sveikata ir paveldimumas

Čiau čiau, kaip ir daug kitų šunų veislių, turi keletą būdingų paveldimų ligų ir sveikatos rizikų, kurios svarbios atsakingų šeimininkų dėmesiui. Dėl veislės specifikos ir išvaizdos ypatybių kai kurie sutrikimai gali pasitaikyti dažniau nei kitoms šunų veislėms.

  • Sąnarių problemos: Dažnai pasitaiko klubo displazija – sąnario vystymosi sutrikimas, galintis lemti judėjimo sunkumus ir skausmą. Taip pat gali pasireikšti alkūnės displazija.
  • Akių ligos: Čiau čiau linkę į entropiją (akių vokų užsisukimą į vidų) ir kataraktą. Laiku neatpažinti sutrikimai gali sukelti aklumą.
  • Odos problemos: Dėl tankaus kailio dažnai pasitaiko odos infekcijų, egzemos, grybelinių ligų ar alergijų. Veislė linkusi prakaituoti per letenėles, dėl ko šiltu oru gali atsirasti odos sudirgimai.
  • Skydliaukės veikla: Kai kuriems čiau čiau gali būti hipotirozė (skydliaukės funkcijos sumažėjimas), pasireiškianti silpnumu ir kailio problemomis.
  • Perkaitimas: Dėl tankaus kailio jautrūs aukštai temperatūrai, tad svarbu vasarą vengti ilgų pasivaikščiojimų karštyje.

Atsakingi veisėjai tikrina tėvinius šunis dėl dažniausiai paveldimų ligų ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus, tačiau net ir gerai prižiūrimas šuo gali susirgti įvairiomis ligomis. Reguliarus veterinarinis patikrinimas būtinas siekiant anksti diagnozuoti ir išspręsti galimas sveikatos problemas.

Tinka kam?

Čiau čiau tinka atsakingiems, patirties su šunimis turintiems žmonėms, kurie ieško ramaus, nepriklausomo ir oraus augintinio. Ši šunų veislė gali tapti nuostabiu draugu tiems, kam patinka uždaresnio charakterio, neperkrautos energijos šunys, vertinantys ramybę ir stabilumą namuose.

  • Idealu: Suaugusieji, vyresni vaikai, šeimos be mažų vaikų, žmonės dirbantys iš namų ar galintys skirti laiko šuns socializacijai ir mokymui.
  • Nerekomenduojama: Labai jaunos šeimos su mažais vaikais, nes čiau čiau gali nemėgti intensyvių žaidimų ir triukšmo. Taip pat netinka asmenims be patirties su šunimis ar tiems, kurie nenori užsiimti reguliaria priežiūra.
  • Miesto ir kaimo gyventojai: Čiau čiau prisitaiko tiek prie miesto buto, tiek prie namo su aptverta kiemu, tačiau abiem atvejais svarbu užtikrinti kasdienį judėjimą ir užimtumą.

Įdomūs faktai

  • Čiau čiau – viena iš vos kelių šunų veislių pasaulyje, turinčių mėlynos spalvos liežuvį ir gomurį. Ši savybė yra itin reta.
  • Kai kurie šaltiniai tvirtina, kad čiau čiau šaknys glaudžiai susijusios su senoviniais špicų tipo šunimis.
  • Veislė minima Kinijos meno kūriniuose, siekiančiuose net Tangų dinastijos laikus.
  • Čiau čiau kailis senovėje buvo naudojamas medžiagų gamybai, o jų mėsa egzistavo kaip delikatesas kai kuriuose regionuose, tik vėliau šunys tapo vien augintiniais ar sargais.
  • Čiau čiau dažnai lyginamas su liūtu – tiek išvaizda, tiek charakterio savybėmis.

Apibendrinimas

Čiau čiau – neeilinė šunų veislė, kuri džiugina ne tik autentika ir išskirtiniu grožiu, bet ir ypatingu charakteriu. Šį šunį verta rinktis tiems, kurie vertina savarankiškumą, orumą ir ramų šuns būdą. Nors veislė reikalauja kruopščios kailio ir sveikatos priežiūros, tinkamai laikomas čiau čiau tampa ištikimu ir lojaliu šeimos nariu. Svarbu žinoti apie galimas sveikatos problemas, paveldimus ypatumus ir ankstyvos socializacijos reikšmę. Norint sukurti stiprų bei pagarba paremtą ryšį su šiuo šunimi, reikia kantrybės, supratimo ir meilės – tuomet čiau čiau atskleidžia geriausias savo savybes ir tampa tikru šeimos pasididžiavimu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *