Japonų čin: veislės aprašymas, charakteris ir priežiūra

Japonų čin: veislės aprašymas, charakteris ir priežiūra

Japonų čin – išskirtinė nykštukinių šunų veislė, garsėjanti elegancija, žavingu charakteriu ir ištikimybe šeimininkui. Tai mažas, bet itin orus šuo, kurio veido išraiška, tarsi „katės“, vilioja tiek šunų mylėtojus, tiek tuos, kurie ieško žaismingo, bet ramesnio kambario gyvūno. Japonų čin dažnai vadinamas viena rafinuočiausių dekoratyvinių šunų veislių, idealiai tinkančių gyvenimui namuose, ypač mieste. Jo išskirtinis kailis, tvarkinga laikysena ir draugiškas, bet nepriklausomas būdas pavergia ne vieną augintinių gerbėją visame pasaulyje.

Kilmė ir istorija

Japonų čin yra sena šunų veislė, kurios istorija siekia šimtmečius. Nors pavadinime minima Japonija, kai kurie šaltiniai (tarp jų – FCI ir AKC) pažymi, kad ši veislė galėjo kilti iš Kinijos arba Korėjos, o vėliau buvo atkeliavusi į Japoniją ir ten išvystyta iki dabartinės formos. Istorikai dažnai nurodo, kad panašūs šunys buvo žinomi jau VII amžiuje, kai japoniškieji aristokratai ir imperatoriškosios šeimos nariai laikė šiuos mažylius rūmuose kaip statuso simbolius.

  • Japonų čin labai vertintas dėl savo grožio ir manierų. Jų dovanojimas buvo laikomas itin svarbia ir garbinga dovana – dažnai juos keitė imperatoriai ar aukštieji pareigūnai kaip diplomatines dovanas.
  • Veislę išpopuliarino tiek japonų, tiek vėliau vakariečių aristokratai – Europoje japonų činai pasirodė XIX amžiuje, o Viktorijos laikų Anglijoje tapo itin madingi.
  • Oficialiuose šunų veislių registruose (pvz., FCI, AKC) japonų čin jau ilgą laiką užima garbingą vietą tarp dekoratyvinių ir kompanioninių šunų.

Japonų čin veislės kultūra Japonijoje ir kitose Azijos šalyse neatsiejama nuo tradicijų, meninės raiškos ir net animacijos pasaulio – ten dažnai pabrėžiamas šių šunų „katiniškumas“ ir rafinuotas žavesys.

Išvaizda

Japonų čin – tai mažas, bet labai proporcingas šuo, išsiskiriantis savitu išvaizdos deriniu ir lengvu, oriu kūno sudėjimu. Pagal FCI standartą, šios veislės šunų svoris paprastai siekia 1,8–4 kg, o aukštis ties ketera – apie 23–25 cm.

  • Kailis: Ilgas, šilkinis, tiesus. Dažniausios spalvos – juodai baltas arba raudonai baltas. Ypač vešlus kailis ant krūtinės, kaklo ir užpakalinių kojų, formuojantis elegantišką „apykaklę“.
  • Galva: Plati, su trumpu, tiesiu snukučiu. Ryškios, didelės ir šiek tiek išsikišusios akys, suteikiančios veidui atvirumo ir išraiškingumo.
  • Ausys: Ilgos, apaugusios švelniais plaukais, nukarusios standžiai prie šonų.
  • Uodega: Tankiai apaugusi ilgu plauku, dažniausiai nešama užlenkta per nugarą.
  • Kūno sudėjimas: Kompaktiškas, bet grakštus, su gana trumpomis kojomis, tačiau elegantiškomis proporcijomis.

Dėl proporcingos galvos ir gilių akių išraiškos kai kuriems japonų činams būdingas „katės veido“ efektas, o judesiai – grakštūs ir švelnūs.

Charakteris

Japonų čin pasižymi subtiliu ir unikaliu charakteriu, kuris traukia daug šunų mylėtojų. Tai draugiškas, ramus, bet kartu ir žaismingas palydovas, mėgstantis būti šeimininko draugijoje.

  • Draugiškumas: Puikiai sutaria su suaugusiais, vaikais ir kitais augintiniais, nors gali būti šiek tiek santūrus su nepažįstamaisiais.
  • Protas: Ši veislė žinoma dėl savo intelekto ir gebėjimo greitai mokytis – japonų činai dažnai stebina šeimininkus išradingumu ir gebėjimu prisitaikyti.
  • Katiniškumas: Dažnai apibūdinami kaip „katės šunies kailyje“ – mėgsta laipioti ant baldų, stebėti iš aukštų vietų, kartais net valytis snukutį kaip katės.
  • Žaismingumas: Japonų čin žaidimus mėgsta, bet nėra perdėtai aktyvus. Tai veikiau šuo, kuris mėgausis trumpais pasivaikščiojimais ir draugiškais pasisėdėjimais, nei ilgu bėgiojimu lauke.
  • Nepriklausomybė: Šie šunys išlaiko tam tikrą nepriklausomybę – jie mielai bendraus, bet lygiai taip pat sugebės užsiimti savo veikla ar pailsėti.

Japonų činai dažnai prisiriša prie šeimos narių, mėgsta kontaktą, tačiau retai būna įkyrūs – jie švelniai palaiko ryšį, gerbia šeimos namų ramybę.

Priežiūra ir mityba

Nors japonų čin turi ilgą ir vešlų kailį, jų priežiūra nėra sudėtinga, jei atliekama reguliariai. Šios veislės šunys mažai šeriasi, neturi stipraus kvapo, todėl puikiai tinka ir jautresniems žmonėms, ieškantiems estetiško, tvarkingo augintinio.

  • Kailio priežiūra: Rekomenduojama bent 2–3 kartus per savaitę šukuoti ilgą kailį, kad nesusidarytų sąvėlos ir išliktų šilkinė struktūra. Maudymas – kai to prireikia, bet ne per dažnai, kad neišsausėtų oda.
  • Akys ir ausys: Dėl didelių akių ir ilgų ausų svarbu reguliariai tikrinti ir valyti, kad išvengtumėte uždegimų ar dirginimo.
  • Fizinė veikla: Japonų čin nėra labai aktyvus, todėl užtenka trumpų kasdienių pasivaikščiojimų ir žaidimų namuose.
  • Mityba: Svarbu subalansuota, aukštos kokybės, mažų veislių šunims skirta mityba, atsižvelgiant į polinkį nutukti. Rekomenduojama maitinti saikingai, stebėti svorį ir venkti piktnaudžiavimo skanėstais.
  • Dantys: Kaip ir daugeliui mažų šunų, japonų činams gresia dantų akmenys ir dantenų problemos – būtina reguliariai valyti dantis ir užtikrinti burnos higieną.

Šios veislės šunims puikiai tinka gyvenimas tiek bute, tiek name, svarbiausia – užtikrinti draugiją ir ramų kampelį, kuriame šuo galėtų ilsėtis.

Sveikata ir paveldimumas

Japonų čin laikomi gana sveika ir ilgą gyvenimo trukmę (paprastai 12–14 metų, neretai ir daugiau) turinčia veisle. Vis dėlto šioms miniatiūrinėms veislėms būdingos specifinės sveikatos problemos, kurias turėtų žinoti būsimi šeimininkai:

  • Kvėpavimo problemos: Dėl trumpos nosies veislei būdingas brachicefalinis sindromas, todėl karštomis dienomis ir fizinio krūvio metu gali kilti kvėpavimo sunkumų.
  • Akys: Didelės, išgaubtos akys yra jautresnės traumoms ir dirgikliams, galimas polinkis į ašarojimą, sausų akių sindromą, ragenos pažeidimus.
  • Širdies ligos: Kaip ir daugeliui mažų veislių, galimi mitralinės vožtuvo problemos ar kiti įgimti širdies sutrikimai.
  • Dantys: Dažnai pasitaiko dantų akmenys, todėl burnos higiena yra ypatingai svarbi.
  • Girnelės išnirimai: Dėl lengvos kūno sudėties būdingas kelio girnelės išnirimų (patella luxation) pavojus.
  • Nutukimas: Dėl ramaus būdo ir mažo fizinio aktyvumo šie šunys gali greitai priaugti svorio, todėl būtinas fizinis aktyvumas ir mitybos kontrolė.

Atsakingi veislynai reguliariai tikrina tėvų ir šuniukų sveikatą, tačiau kiekvienas šeimininkas taip pat turėtų rūpintis reguliariais vizitais pas veterinarą, vakcinacija ir parazitų kontrole.

Tinka kam?

Japonų čin idealiai tinka žmonėms, ieškantiems ramaus, draugiško, tačiau ne itin aktyvaus šuns. Ši veislė labiausiai vertinama kaip namų gyvūnas ir kompanionas, todėl puikiai tinka įvairios sudėties šeimoms, taip pat:

  • Vyresnio amžiaus žmonėms, ieškantiems subtilaus, ramesnio, bet vis dar žaismingo kompaniono.
  • Miesto gyventojams ir mažų butų šeimininkams – japonų čin nereikalauja daug erdvės ar intensyvių pasivaikščiojimų.
  • Šeimoms su vyresniais vaikais, kurie supranta mažų šunų jautrumą ir gali su jais elgtis švelniai (su mažais vaikais reikalinga priežiūra dėl šuns dydžio trapumo).
  • Augintinių turėtojams, kurie pageidauja šuns, suderinamo su kitais gyvūnais namuose.

Japonų čin nėra labai tinkamas ilgoms kelionėms gamtoje ar sportiškam gyvenimo būdui, bet puikiai seks paskui savo šeimininką namuose ir mėgausis jaukiu laisvalaikiu ant sofos.

Įdomūs faktai

  • Japonų čin dažnai vadinamas šunimi, turinčiu „katės sielą“ – dėl jų meilės lipti ant baldų, žvilgčiojimo pro langą ir net būdo valytis snukutį panašiai kaip katės.
  • Japonų čin ilgą laiką buvo auginamas išskirtinai rūmuose, o paprastiems žmonėms laikyti šią veislę buvo draudžiama.
  • Šią veislę mėgo tokios garsenybės kaip Didžiosios Britanijos karalienė Viktorija ir karalienė Aleksandra.
  • Japonijoje ši veislė buvo laikoma sėkmės ir harmonijos simboliu, dažnai vaizduojama senovės paveiksluose, porceliane ir spaudoje.

Apibendrinimas

Japonų čin – tai elegantiška, draugiška ir ištikima šunų veislė, išsiskirianti subtiliu charakteriu ir puikia išvaizda. Nepaisant puošnaus kailio ir išskirtinės aristokratiškos istorijos, japonų čin yra prisitaikantis ir praktiškas namų augintinis. Ši veislė tinka tiek viengungiams, tiek šeimoms su vyresniais vaikais, o kasdieniam gyvenimui suteikia rafinuotos ramybės ir švelnios draugijos. Svarbiausia – drėgną nosytę ir kiaurą žvilgsnį papildyti atsakinga priežiūra, reguliaria fizine veikla bei meilės kupina šeimos aplinka. Jei tikitės jaukaus, elegantiško, bet mažai reikalaujančio šuns, japonų čin gali būti puikus pasirinkimas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *