Bichonas garbanotasis (pranc. Bichon Frisé) – mažas, džiaugsmingas šuo, išsiskiriantis išvaizda ir linksma prigimtimi. Šios veislės atstovai visame pasaulyje mėgstami kaip šeimos šunys, ypatingai tinka tiems, kurie ieško ištikimo, draugiško ir žaismingo augintinio. Balta, garbanota jų kailio tekstūra verčia iš pirmo žvilgsnio susižavėti, o linksmas būdas padaro „bichoną“ puikiu kompanionu įvairaus amžiaus žmonėms. Veislė garsėja ne tik patrauklia išvaizda, bet ir universalumu – ji tinkama ir butui, ir nuosavam namui, bei neturi stipraus polinkio šerti, todėl dažnai rekomenduojama alergiškiems žmonėms. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime bichono garbanotojo šuns istoriją, išvaizdą, charakterį, priežiūrą, sveikatą bei jo tinkamumą įvairiems šeimininkams.
Kilmė ir istorija
Bichono garbanotojo šuns istorija siekia gilią senovę – FCI (Fédération Cynologique Internationale) šios veislės šaknis atseka dar iki Viduramžių. Manoma, kad primityvūs bichonų protėviai atkeliavo į Viduržemio jūros regioną iš Tenerifės salos, todėl viena iš veislės atmainų kurį laiką buvo žinoma Tenerifės šuns vardu. Per amžius bichonai buvo populiarūs tarp kilmingų europiečių, ypač Prancūzijoje, kur XVI–XVII a. tapo kilmingųjų rūmų bei bajorų numylėtiniais.
Bichonų šakos apima kelias artimas veisles: maltos bišoną, boloņu bišoną, Havaną bišoną ir garbanotąjį bichoną (bichon frisé). Prancūzijoje šie šunys dar vadinti barbet‘ais ar barbichonais, tačiau ilgainiui kiekviena atšaka įgavo savitą išvaizdą ir charakterio bruožus. Garbanotasis bichonas populiarumo neprarado ir XIX–XX a., tačiau Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu veislė buvo ant išnykimo ribos. Tik XX a. viduryje, ypač po to, kai Prancūzijos ir Belgijos veisėjai ėmė aktyviai išsaugoti grynąsias linijas, veislė atgimė ir tapo populiari visame pasaulyje. Oficialiai FCI standarte bichonas garbanotasis buvo pripažintas 1933 m.
Išvaizda
Bichonas garbanotasis išsiskiria savo išvaizda, kurią lengva atpažinti dėl kompaktiško kūno sudėjimo, labai minkšto, tankaus ir garbanoto balto kailio. Veislės standarte numatoma:
- Dydis: 23–30 cm ties ketera, todėl priklauso mažų šunų grupei.
- Svoris: suaugusio šuns svoris – apie 5–7 kg.
- Kailis: storas, šilkinis, „pūkuotas“, gausiai garbanotas, purus, nesusivelia labai greitai, nes turi mažai povilnio, tačiau reikalauja reguliaraus šukavimo bei kirpimo.
- Spalva: tik balta, leidžiamas šiek tiek kreminis atspalvis ausų ar nugaros srityje jauniems šunims, tačiau augant šuo turi būti visiškai baltas.
- Galva: apvali, su apvaliomis, tamsiomis, išraiškingomis akimis ir juoda nosimi.
- Ausys: vidutinio ilgio, išaugusios aukštai, nukarusios, su ilgesniu kailiu.
- Uodega: laikoma išlenkta per nugarą, vešlūs plaukai dengia ją šluotelės forma.
Šios veislės šunys dažnai lyginami su pliušiniais žaislais dėl savo „debesis primenančio“ kailio ir draugiškos išraiškos. Svarbu akcentuoti, kad bichonai neišskiria daug plaukų, todėl kai kuriais atvejais juos renkasi žmonės, alergiški kitoms šunų veislėms.
Charakteris
Bichonas garbanotasis – išskirtinai linksmo, draugiško charakterio šuo. Jis labai prisirišęs prie savo šeimos narių ir mėgsta būti jų draugijoje. Išsiskiria šiomis savybėmis:
- Draugiškumas: puikiai sutaria su vaikais, kitais gyvūnais, mėgsta bendrauti.
- Žaismingumas: aktyvus, mėgsta žaisti, bet nėra pernelyg energingas, todėl gerai tinka ir vyresnio amžiaus žmonėms.
- Protingumas ir mokomumas: išmoks komandų, ypač jei ugdymas pagrįstas pozityvia motyvacija.
- Prisitaikymas: nesunkiai prisitaiko prie miesto ar kaimo aplinkos, gerai jaučiasi tiek mažuose butuose, tiek dideliuose namuose.
- Budrumas: yra atidus, bet ne agresyvus; laiku praneša apie neįprastus garsus, tačiau nėra linkęs be reikalo loti.
Bichonai itin mėgsta žmonių draugiją ir nemėgsta ilgo vienatvės periodo – palikti vieni ilgą laiką gali tapti neramūs ar net pradėti destruktyvų elgesį (pvz., graužti daiktus). Dėl jautrios prigimties šiai veislei reikia švelnumo, nuoseklumo ir teigiamo požiūrio auginant, todėl bausmės ar šiurkštus elgesys nerekomenduojami.
Priežiūra ir mityba
Nors bichonas garbanotasis neturi stipraus šėrimo periodo, jo priežiūra reikalauja laiko ir kantrybės. Ypač svarbu tinkama kailio priežiūra, nes garbanos gali veltis, o purumas išlieka tik esant reguliariam šukavimui ir kirpimui.
- Kailio priežiūra: rekomenduojama šukuoti kasdien, ypač kaklo, pažastų ir už ausų sritis, kad išvengtumėte sąvėlų. Kas 4–6 savaites šuo turėtų būti profesionaliai apkerpamas, kad išlaikytų veislės standartą ir sveiką kailį.
- Maudymas: nereikalingas dažnai, užtenka kas 4–6 savaitės arba pagal poreikį, naudojant šunims skirtus šampūnus.
- Akys ir ausys: reguliariai valykite akis (dėl laksčiojančių ašarų gali susidaryti rudi ratilai) ir patikrinkite ausis, kad neužsiveistų uždegimas.
- Judrumas: reikia kasdien išvesti į lauką, kad šuo galėtų laisvai pasivaikščioti ir žaisti, tačiau dideli ištvermės žygiai nebūtini.
- Mityba: tinka aukštos kokybės sausas ar drėgnas pašaras, pritaikytas mažos veislės šunims. Reikėtų stebėti, kad neperšertumėte, nes dėl mažo dydžio ir meilės skanėstams turi polinkį priaugti svorio.
Bichonas garbanotasis nėra pretenzingas mitybos atžvilgiu, bet jautresni šunys gali reikalauti specialios dietos – dėl odos jautrumo ar virškinimo sistemos problemų. Svarbu užtikrinti nuolatinį šviežio vandens prieinamumą.
Sveikata ir paveldimumas
Bichonas garbanotasis – ilgai gyvenanti ir gana sveika veislė, dažnai pasiekia 12–15 metų ir net daugiau. Tačiau kaip ir visos grynosios veislės, turi paveldimų sveikatos rizikų:
- Odontologinės problemos: dėl mažų žandikaulių greičiau formuojasi dantų akmenys, todėl būtina reguliariai valyti dantis ir, jei reikia, lankytis pas veterinarą.
- Odos ligos: atopinis dermatitas, dažnesnis dėl šviesios odos ir plono kailio.
- Alergijos: gali pasireikšti alergija maistui ar aplinkos alergenams.
- Kelio girnelės išnirimas (patella luxation): viena dažniausių problemų mažiems šunims. Gali reikėti chirurginės intervencijos.
- Akių problemos: katarakta, depresinė tinklainės atrofija, „ašarojančios akys“.
- Kepenų sutrikimai: šunys kartais paveldi kepenų ligas, kurios reikalauja nuolatinės priežiūros.
Dėl šių priežasčių atsakingi veisėjai būtinai tikrina veislininkystės šunų sveikatą. Būsimi šeimininkai turėtų reguliariai lankytis pas veterinarą (bent kartą per metus), stebėti odos, akių ir eisenos būklę, laikytis skiepijimo ir parazitų kontrolės programų.
Tinka kam?
Bichonas garbanotasis laikomas viena universaliausių ir draugiškiausių šunų veislių, puikiai tinkanti įvairiai aplinkai ir šeimininkų poreikiams. Dėl kompaktiško dydžio, švelnios ir linksmo būdo, jį renkasi:
- šeimos su vaikais – nes šis šuo mėgsta žaisti, dažnai būna kantrus su mažaisiais
- vyresnio amžiaus žmonės – dėl vidutinio aktyvumo ir tenkinimosi trumpesniais pasivaikščiojimais
- miestiečiai, gyvenantys bute – nes šunys lengvai prisitaiko prie ribotos erdvės
- žmonės, ieškantys šuns, tinkamo alergiškiems šeimos nariams (nors niekas negali garantuoti šimtaprocetinio „hipoalergiškumo“)
- pirmą kartą šunį auginantys žmonės – nes bichonai greit išmoksta pagrindinių komandų, juos paprasta dresuoti
Bichonai nėra tinkami tiems, kurie daug keliauja ar negali skirti dėmesio kasdieniam šuns priežiūros laikui, nes šiai veislei itin svarbus socialinis kontaktas ir laikas su šeimininku. Palikti vieni jie gali nuobodžiauti ir liūdėti.
Įdomūs faktai
- Vardas „frisé“ prancūziškai reiškia „garbanotas“, tad veislės pavadinimas tiesiogiai apibūdina jų kailį.
- Bichonų protėviai buvo laikomi kaip laivo šunys, padėję gaudyti smulkius parazitus laivuose.
- Renesanso laikotarpiu Prancūzijoje jie buvo laikomi madingais aksesuarais ir net puošiami kaspinais bei karoliais.
- Šią veislę mėgo ispanų ir italų menininkai, nes ji dažnai buvo vaizduojama paveiksluose kaip aukštuomenės simbolis.
Apibendrinimas
Bichonas garbanotasis – idealus šeimos kompanionas: švelnus, draugiškas, lengvai dresuojamas ir puikiai prisitaikantis prie įvairių gyvenimo sąlygų. Jo žaismingas būdas, patraukli išvaizda ir tinkama priežiūra daro jį mėgstamu tiek vaikų, tiek suaugusiųjų tarpe. Nors reikia nuosekliai prižiūrėti kailį ir domėtis sveikatos prevencine priežiūra, bichonas atsidėkoja meile, ištikimybe ir kasdien žadina gerą nuotaiką. Ieškantiems nedidelio, bet charakteringo šuns, ši veislė dažnai tampa puikiu sprendimu.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
