Bretanės fauve basetas – tai itin sena, Prancūzijoje ištakų turinti šunų veislė, žavi savo unikaliu, išraiškingu išvaizdos ir tvirto charakterio deriniu. Šie šunys išsiskiria puikiu uosle bei veržliu medžioklės instinktu, tačiau taip pat yra vertinami kaip ištikimi ir linksmi augintiniai šeimose. Nedidelio ūgio, energingas ir drąsus bretanės fauve basetas savo žaviu būdu nepalieka abejingų. Tai šunų veislė, tinkanti aktyviems žmonėms ar medžiotojams, mėgstantiems laiką leisti gamtoje ir vertinantiems atsidavusį keturkojį draugą. Žemiau išsamiai aptariame šios veislės istoriją, išvaizdą, būdą, priežiūros ypatumus bei sveikatos klausimus.
Kilmė ir istorija
Bretanės fauve basetas (prancūziškai – Basset Fauve de Bretagne) buvo išvestas Prancūzijos Bretanės regione, šalia Atlanto vandenyno. Veislės šaknys siekia jau XIV amžių, kuomet ši atšiaurių Bretanės lygumų šunų veislė buvo auginama kaip pagalbininkė medžioklėse. Pirminė paskirtis – triušių, kiškių, kai kada lapių ar net šernų medžioklė. Šių šunų ištvermė, neprilygstama uoslė ir gebėjimas persekioti laimikį tankioje augmenijoje buvo labai vertinami tiek vietinių medžiotojų, tiek didikų.
Bretanės fauve basetas kilo iš dar senesnės, didesnių gabaritų Bretanės fauve veislės, kuri šiandien jau laikoma beveik išnykusia. XIX a. Prancūzijos veisėjai, siekdami auginti patogesnius naudoti nedidelės sudėties pėdsekius, atrinko mažesnio ūgio šunis, gebančius dirbti sunkiame reljefe. Taip atsirado bretanės fauve basetas – trumpakojis, vikrus, žemas, bet itin veržlus ir užsispyręs medžioklės šuo.
Veislė buvo itin populiari Prancūzijos šiaurės vakaruose, o XX a. pradžioje ištvėrė rimtą populiacijos sumažėjimą, ypač po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų. Nuo 1963 m. veislė oficialiai pripažinta Fédération Cynologique Internationale (FCI), o jos populiarumas pamažu išplito už Prancūzijos ribų. Šiandien bretanės fauve basetai laikomi retesne, bet labai mėgstama veisle tiek medžiotojų, tiek aktyvių šeimų tarpe.
Išvaizda
Bretanės fauve basetas – nedidelio ūgio, ištįsusio kūno, trumpakojis šuo, iš karto atpažįstamas dėl savo ryškios, rudos – kviečių spalvos, šiurkštaus kailio. Veislės standartą nustato FCI ir The Kennel Club, kurie apibrėžia šiuos bruožus:
- Ūgis: suaugę šunys pasiekia 32–38 cm ties ketera.
- Svoris: paprastai sveria nuo 16 iki 18 kg.
- Kailis: šiurkštus, tankus, vidutinio ilgio (apie 3–4 cm), saugo nuo drėgmės ir augalų spyglių. Kailio spalva: nuo kviečių (šviesiai gelsvos) iki rudai auksinės, gali būti su nedideliais baltais lopinėliais ant krūtinės ar pirštų.
- Kūno sandara: kūnas žemas, pailgas, raumeningas. Kojos trumpos, bet tvirtos, letenos stiprios.
- Galva: proporcinga kūnui, kaukolė šiek tiek išgaubta, snukis trumpokas, nosis juoda arba tamsiai ruda.
- Akys: tamsiai rudos, ramaus ir gero būdo žvilgsniu.
- Ausys: nuleistos, vidutinio ilgio, šiek tiek garbanotos ar banguotos, prigludusios prie galvos, apaugusios švelnesniu kailiu.
- Uodega: vidutinio ilgio, storoka prie pagrindo, siaurėjanti link galo, nešama išlinkus aukščiau nugaros linijos aktyvaus judesio metu.
Išvaizda atspindi šuns paskirtį – ši veislė išliko labai funkcionali, gerai prisitaikiusi prie krūmynų, šlapynių ir kitų sudėtingų medžioklės vietovių.
Charakteris
Bretanės fauve basetas žinomas dėl savo išskirtinai gyvo, linksmo ir draugiško charakterio. Tai šuo, kuris myli žmones, gerai sutaria su vaikais bei kitais šunimis ar net katėmis (jeigu supažindinta nuo mažens). Šiai veislei būdingos šios savybės:
- Energingumas: mėgsta judėti, žaisti, turi daug ištvermės ir aistros.
- Draugiškumas: linkęs ieškoti kontakto su žmogumi, nėra konfliktiškas, dažniausiai nuolankus šeimos nariams.
- Užsispyrimas ir savarankiškumas: stiprus medžioklės instinktas daro šį basetą užsispyrusią, kartais – nepriklausomą sprendimų priėmime. Dėl to dresūra turi būti kantri, nuosekli, bet švelni.
- Žaismingumas: žaislai, bėgiojimas, kvapų sekimas gamtoje yra džiuginanti šioms šunų veislei veikla.
- Lojalumas: labai prisiriša prie šeimos, kartais gali būti kiek atsargus su nepažįstamaisiais, tačiau agresijos paprastai nerodo.
- Balsas: turi stiprų balsą ir polinkį loti – naudinga medžioklėje, tačiau reikia atsižvelgti į namų sąlygas.
Bretanės fauve basetai, nors ir yra entuziastingi bei savarankiški, tačiau labai mėgsta draugišką žmogaus kompaniją. Ilgai palikti vieni gali nuobodžiauti ar ieškoti pramogų savarankiškai, todėl gerai jaučiasi aktyviose, bendraujančiose šeimose.
Priežiūra ir mityba
Nors ši šunų veislė nereikalauja sudėtingos priežiūros, visgi reikia atsižvelgti į šiuos kasdienius ir periodinius poreikius:
- Kailio priežiūra: šiurkštus, tankus kailis pakankamai atsparus nešvarumams, retai šeriasi. Rekomenduojama reguliariai (kartą per savaitę) šukuoti specialia šukomis, kad nesusidarytų susivėlimo židinių. Kartą ar du per metus pravartu kailį trimsuoti (išpešti negyvas plaukus) – taip geriau cirkuliuos oras, bus saugomas natūralus kailio tankis.
- Vonia: dažnas maudymas nerekomenduojamas, išskyrus atvejus, kai šuo stipriai išsipurvina. Naudokite švelnius, šunims skirtus šampūnus.
- Klausos ir letenų priežiūra: dėl nuleistų ausų reikia reguliariai tikrinti ausis, švarinti nuo sieros ar purvo pertekliaus, stebėti dėl ausų uždegimų. Po pasivaikščiojimų būtina apžiūrėti letenas – išimti spyglius, patikrinti dėl žaizdelių ar erkių.
- Aktyvumas: dėl šuns energingumo ir stipraus uoslės instinkto kasdien reikalingi ilgi pasivaikščiojimai, galimybė bėgioti gamtoje, žaisti. Suaugusiam šuniui rekomenduojama skirti 1–2 valandas aktyvios veiklos per dieną.
- Mityba: šerti subalansuotu, kokybišku, amžių ir aktyvumą atitinkančiu pašaru. Svarbu neperšerti, nes ši veislė, kaip ir daugelis basetų, linkusi priaugti svorio. Nepalikite ėdalo prieinamo visą parą – porcijas matuokite pagal gamintojo rekomendacijas bei veterinaro patarimus.
Verta atkreipti dėmesį, kad bretanės fauve basetai gali būti linkę ieškoti ar pasinaudoti laisvu plotu pabėgimui (persekiojant kvapus), todėl aptvertos teritorijos ar pavadėlio naudojimas yra svarbūs saugumo sumetimais.
Sveikata ir paveldimumas
Bretanės fauve basetas – gana tvirto sveikatos konstitucijos šuo, dažnai laikomas viena iš atsparesnių veislių. Visgi, kaip ir daugelis grynaveislių šunų, turi tam tikrų paveldimų polinkių į kai kurias ligas:
- Ausų uždegimai: nuleistos ir apaugusios ausys sukuria drėgnesnę terpę, todėl palanku rastis ausų uždegimams. Reikia reguliariai apžiūrėti bei valyti.
- Nutukimas: ši veislė linkusi priaugti svorio, ypač jei gauna per mažai aktyvumo ar yra permaitinama. Nutukimas gali sukelti sąnarių, širdies, diabeto problemų.
- Stuburo ir sąnarių problemos: dėl ilgo kūno ir trumpos kojų proporcijų, kaip ir daugumai basetų, šiai veislei pasitaiko stuburo problemų (diskų išvaržos), artrito. Svarbu saugoti šunį nuo šokinėjimo iš aukštai.
- Genetinės akių ligos: retais atvejais gali pasitaikyti katarakta, progresuojančios tinklainės atrofija. Patariama periodiškai apžiūrėti akis pas veterinarą.
Bendrai, bretanės fauve basetai dažnai gyvena 12–14 metų ir ilgiau, jeigu prižiūrimi atsakingai. Renkantis veislyną būtina įsitikinti, jog tėvai tikrinami dėl pagrindinių paveldimų susirgimų.
Tinka kam?
Bretanės fauve basetas idealiai tinka aktyvioms šeimoms, pavieniams šeimininkams ar medžiotojams. Tai puikus pasirinkimas žmonėms, norintiems ištvermingo, žaismingo ir gero charakterio šuns, kuris nori dalyvauti visose šeimos veiklose.
- Šunų veislė vaikams: veislė gerai sutaria su vaikais, todėl gali būti puikus pasirinkimas šeimoms. Visgi reikėtų užtikrinti, kad vaikai elgsis su gyvūnu pagarbiai ir prižiūrės žaidimus.
- Aktyviems žmonėms: veislė reikalauja daug judėjimo ir žaidimų gamtoje, todėl tinka sportiškiems, mėgstantiems pasivaikščiojimus ir išvykas asmenims.
- Medžiotojams: pėdsekio instinktai, nevaržomas noras sekti kvapus ir gebėjimas dirbti sudėtingomis sąlygomis išlieka stiprus; šios veislės atstovai tebėra vertinami dėl savo medžioklinių savybių.
- Miesto gyventojams: gali gyventi bute, jei užtikrinamas pakankamas aktyvumas lauke, bet rekomenduojama turėti galimybę išvykti į gamtą.
- Pradedantiesiems šunų augintojams: nors veislė draugiška ir ištikima, stiprus savarankiškumas gali pareikalauti daugiau kantrybės dresūroje.
Bretanės fauve basetai netinka tiems, kurie ieško labai ramaus, tingaus ar „sofutės“ šuns arba negali skirti laiko ilgesniems pasivaikščiojimams kasdien.
Įdomūs faktai
- Bretanės fauve basetas – viena rečiausių Prancūzijos basetų linijų, išsaugojusi daugelį natūralių instinktų ir sugebėjimų per šimtmečius.
- Šunų veislė vertinama už tai, kad sunkiausiuose medžioklės reljefuose geba dirbti komandose (meutėse) – dažnai dirba porose ar su didesnėmis šunų grupėmis.
- Dėl panašumo į kitus basetus, bretanės fauve basetas dažnai painiojamas su basetų haglais, tačiau jų charakteriai ir išvaizda skiriasi.
- Šie šunys labai mėgsta „kalbėtis“ – dažnai išreiškia emocijas garsu, nebūtinai lojimu, dažnai būna „pasakotojai“ šeimoje.
Apibendrinimas
Bretanės fauve basetas – puikus pasirinkimas ieškantiems ištvermingo, aktyvaus ir linksmo šunų veislės atstovo, kuris geba tapti geriausiu žmogaus draugu, žaidimų partneriu ir patikimu pagalbininku gamtoje. Šis šuo reikalauja ne itin sudėtingos, bet reguliarios priežiūros, mėgsta ilgus pasivaikščiojimus ir nuotykius su šeima. Tvirto būdo, bet švelnios širdies, bretanės fauve basetas puikiai dera aktyviuose namuose ir visuomet atsidėkoja ištikimybe, džiugesiu bei gero būdo draugija. Prieš įsigyjant šią veislę, rekomenduojama pasikonsultuoti su gyvūnų specialistais, kad užtikrintumėte tinkamą aplinką ir sveikus gyvenimo metus savo būsimam bičiuliui.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
