Barbė: sena prancūziška vandens šunų veislė ir jos ypatumai

Barbė: sena prancūziška vandens šunų veislė ir jos ypatumai

Barbė – tai sena, bet daugeliui šiuolaikinių šunų mylėtojų dar nepažinta veislė, išsiskirianti tankiu banguotu kailiu ir švelniu charakteriu. Tai universalūs vandens šunys, iš pradžių veisti kaip pagalbininkai medžioklėje ir žvejyboje, tačiau šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau pasirenkami kaip šeimos augintiniai. Barbė išsiskiria ne tik unikaliu išvaizdos bruožu – žavingomis, garbanotomis sruogomis, bet ir švelniu, prieraišiu būdu bei lengvai prisitaikančiu temperamentu. Tai šuo, kuris sugeba išlaikyti gerą nuotaiką įvairiose situacijose, mėgsta būti šalia žmogaus ir lengvai mokosi naujų komandų. Straipsnyje išsamiai apžvelgsime barbių kilmę ir istoriją, išvaizdos ypatumus, charakterį, priežiūros, mitybos, sveikatos niuansus bei išsiaiškinsime, kam ši veislė labiausiai tinka.

Kilmė ir istorija

Barbė (pranc. barbet) – sena prancūziška šunų veislė, kurios šaknys siekia mažiausiai XVI amžių. Žodis „barbet“ kilęs iš prancūzų kalbos barbouillé – „barzdotas“, kas puikiai apibūdina šio šuns veido plaukų išvaizdą.

Barbės buvo auginamos kaip universalūs vandens šunys, įvairiais šaltiniais nurodoma, kad veislė naudota vandens paukščių medžioklei – surasdavo ir atnešdavo sumedžiotus paukščius iš pelkių, upių bei ežerų, o tankus, garbanotas kailis apsaugodavo nuo drėgmės ir šalčio. Dėl šių ypatybių barbės greitai pelnė populiarumą tarp prancūzų aristokratų ir medžiotojų.

Manoma, jog barbių kraujyje gali būti ir spanielių ar pudelių protėvių, nes kelios šunų veislės buvo kartais maišomos siekiant išgauti kuo atspariau ir universaliau dirbantį šunį. Barbė svarbi ir kaip pudelių bei kitų vandens šunų protėvė: būtent ši veislė padėjo formuotis dabartiniam pudelio tipui, taip pat galėjo prisidėti prie portugalų vandens šunų ar airių vandens spanielių susiformavimo.

XX amžiaus pradžioje barbių populiacija smarkiai sumažėjo – dėl dviejų pasaulinių karų ir sumažėjusio poreikio tradicinei medžioklei veislė buvo atsidūrusi ties išnykimo riba. Dėka entuziastų pastangų nuo XX amžiaus vidurio barbė vėl atgimė – buvo pradėta sisteminga atranka ir veisimas pagal griežtus standartus. Šiandien barbė vis dar yra gana reta veislė daugelyje šalių, tačiau pripažinta tokių organizacijų kaip FCI (Fédération Cynologique Internationale) ir AKC (American Kennel Club, nuo 2020 m.).

Išvaizda

Barbė iš karto išsiskiria savo vešliu, tankiu ir garbanotu kailiu, kuris būna vidutinio arba ilgo ilgio, nereikalauja kirpimo pagal standarto reikalavimus, tačiau privalo būti reguliariai prižiūrimas. Kailis yra natūraliai atsparus vandeniui, apgaubiantis visą kūną ir ypač ryškus ant veido, formuojantis „ūsus“ bei „barzdą“ – iš čia ir kilo pavadinimas.

  • Dydis. Barbės – vidutinio dydžio šunų veislė, patinai dažniausiai siekia 58–65 cm ties ketera, sveria apie 17–28 kg; patelės kiek mažesnės ir lengvesnės.
  • Kailis ir spalvos. Kailis tankus, švelnus, garbanotas iki spiralės formos, be pūkų sluoksnio. Galimos įvairios spalvos: juoda, pilka, ruda, smėlio, baltos dėmės leidžiamos, tačiau pagal standartą dominuoja viena pagrindinė spalva.
  • Galva. Barbės galva apvali, snukis trumpas, juoda nosis (arba priklausomai nuo kailio spalvos – kepenų spalvos), didelės, tamsios akys bei ilgos nulėpusios ausys, padengtos tankiais plaukais.
  • Kūno sudėjimas. Kūnas stiprus, kvadratinio formato, tvirtas, tačiau ne gremėzdiškas. Uodega vidutinio ilgio, natūraliai išlenkta.

Barbės išvaizda dažnai klaidingai painiojama su pudeliu, tačiau barbių sudėjimas labiau tankus ir skiriasi proporcijomis, o kailis neturi būti dailiai suformuotas ar skustas.

Charakteris

Barbė – išskirtinai draugiška, žaisminga ir šeimai atsidavusi šunų veislė. Kadangi iš pradžių šie šunys buvo veisiami dirbti kartu su žmogumi, ši savybė išliko ir iki šių dienų: barbė siekia įtikti šeimininkui, yra paklusni ir greitai perima naujas komandas.

  • Draugiškumas. Barbės yra socialios, mėgsta bendrauti tiek su žmonėmis, tiek su kitais šunimis ar gyvūnais. Jos retai pasireiškia agresija ar baimingumu, todėl joms būdingas švelnumas, prieraišumas.
  • Intelektas. Šios veislės šunys greitai mokosi ir dažnai naudojami įvairiose šunų sporto šakose – paklusnumo, agility, vandens sporto varžybose.
  • Energija ir aktyvumas. Nors barbės nebūna pernelyg aktyvios ar triukšmingos, joms reikia reguliariai išlieti energiją – ilgų pasivaikščiojimų, žaidimų, maudynių, nes be iškrovos gali nuobodžiauti.
  • Priklausomumas nuo žmogaus. Barbės labai mėgsta būti šalia šeimininko, blogai jaučiasi paliktos vienos ilgesniam laikui. Dėl šios priežasties nerekomenduojama palikti jų vienų namuose kasdien ilgam laikui.

Veislės atstovai paprastai nėra geri sargai – nors stebi aplinką ir praneša apie nepažįstamuosius, bet neturi didelio polinkio į agresiją ar gynybą.

Priežiūra ir mityba

Barbės priežiūra reikalauja daugiau dėmesio nei daugelio trumpaplaukių šunų veislių, todėl būsimi šios veislės šeimininkai turi susipažinti su pagrindinėmis kailio ir sveikatos priežiūros taisyklėmis.

  • Kailio priežiūra. Tankus, garbanotas barbės kailis linkęs veltis, todėl turi būti reguliariai šukuojamas – rekomenduojama tai daryti bent 2–3 kartus per savaitę. Kailį galima periodiškai kirpti, kad išlaikytų švarią, tvarkingą išvaizdą, tačiau svarbu nepažeisti natūralaus apsauginio sluoksnio.
  • Maudynės. Kadangi barbės mėgsta vandenį, dažnas maudymasis gali būti natūralus šios veislės kasdienybės dalis. Svarbu naudoti šunims skirtus šampūnus, kad nebūtų pažeista kailio struktūra ir oda neliktų sausa.
  • Judėjimas. Šuns fizinis aktyvumas turėtų atitikti veislės pobūdį – bent kelios valandos judėjimo per dieną (pasivaikščiojimai, žaidimai, treniruotės, plaukiojimas). Barbės puikiai jaučiasi tiek gamtoje, tiek mieste, jei gauna pakankamai fizinio ir protinio krūvio.
  • Mityba. Nėra išskirtinių mitybos poreikių, dažniausiai tinka kokybiškas sausas ar drėgnas pašaras, atitinkantis šuns amžių, dydį, fizinį aktyvumą. Gyvūnų gydytojas ar veisėjas gali padėti pasirinkti optimalų pašarą.
  • Kita priežiūra. Reikia reguliariai tikrinti ir valyti ausis (ypač kadangi jos uždengtos tankiu kailiu ir gali būti jautresnės uždegimams), trumpinti nagus, stebėti dantis.

Sveikata ir paveldimumas

Barbė – viena iš sveikesnių šunų veislių, tačiau dėl ilgos veisimo istorijos yra žinoma keletas sveikatos problemų, kurias verta žinoti būsimiems šeimininkams.

  • Klubų displazija. Kaip ir dauguma vidutinių–didelių šunų, barbės gali turėti polinkį klubų sąnarių displazijai. Rekomenduojama veisliniai šunys būtų tikrinami ir veisiami tik esant geriems rezultatams.
  • Epilepsija. Retkarčiais pasitaiko paveldimos arba idiopatinės epilepsijos atvejų.
  • Akių ligos. Fiksuota paveldimų akių ligų, pvz., progresuojančios tinklainės atrofijos (PRA), kuri gali lemti regėjimo praradimą, buvimas. Veisime naudojami šunys dažniausiai tiriami dėl šios ir kitų akių ligų.
  • Alergijos ir odos problemos. Dėl tankaus kailio barbės gali būti linkusios į odos sudirginimus – svarbu šeimininkams stebėti kailio ir odos būklę, užtikrinti tinkamą priežiūrą.

Paprastai barbės gyvena 12–14 metų. Svarbu reguliariai lankytis pas veterinarą, skiepyti, vykdyti parazitozės profilaktiką, laiku aptikti galimas sveikatos problemas.

Tinka kam?

Barbių veislė – puikus pasirinkimas daugybei šeimų ir aktyvių žmonių, tačiau turi ir keletą reikalavimų ar apribojimų:

  • Šeimoms su vaikais. Barbės ypač mėgsta vaikus, pasižymi kantrybe ir švelnumu, todėl dažnai laikomos tinkamomis šeimoms.
  • Veiklioms ar aktyvioms šeimoms. Šios veislės atstovai tinka žmonėms, mėgstantiems fizinį aktyvumą – pasivaikščiojimus, žygius, vandens sportą, žaidimus gamtoje.
  • Pažengusiems šunų mylėtojams. Kadangi kailio ir sveikatos priežiūra reikalauja daugiau pastangų, geriau rinktis žmonėms, pasiruošusiems skirti laiko priežiūrai.
  • Namuose, kuriuose dažnai nebūnama. Netinka. Barbės nemėgsta ilgai būti vienos, gali imti jausti nerimą, todėl netinka žmonėms, ilgas valandas dirbantiems ofise.
  • Šunų sportui, terapijai. Dėl ramaus charakterio ir intelekto tinkamos kaniterapijai, agility, obediencijai ar net specialiųjų tarnybų šunų darbui.

Įdomūs faktai

  • Prancūzijoje ir Italijoje nuo seno sakoma, kad „barbė – šuo, kuris sugrąžina paukščius iš vandens“, kas atspindi pagrindinį istorinį veislės panaudojimą.
  • Pirmieji pudeliai buvo suformuoti kryžminant barbę ir kitus vandens šunis. Kai kurie kinologai laiko barbes tiesioginiais pudelio protėviais.
  • Barbė – viena iš prancūzų literatūros „Mademoiselle de la Vallière“ herojų laikytų šunų.
  • Dėl išskirtinio kailio ir mažo šėrimosi kartais vadinamas „hipoalerginiu“, bet alergiškiems žmonėms vis tiek rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ar išbandyti kontaktą su barbe prieš įsigyjant šunį.

Apibendrinimas

Barbė – sena, unikali ir ypač draugiška šunų veislė, pelnanti pagarbą ne tik dėl savo įspūdingos išvaizdos, bet ir universalių asmenybės savybių. Tai ištikimas, švelnus šeimos draugas, puikiai tinkantis aktyviems žmonėms ar šeimoms su vaikais. Barbės lengvai adaptuojasi įvairiomis sąlygomis, tačiau joms būtina užtikrinti tiek fizinį, tiek protinį aktyvumą, nuolatinį kontaktą su žmogumi bei kruopščią kailio priežiūrą. Reta, tačiau visame pasaulyje vis labiau atgimstanti barbės veislė gali tapti ištikimu bičiuliu kiekvienam, kuris pasiruošęs atsakingai rūpintis savo augintiniu. Renkantis šią veislę, svarbu įvertinti ne tik jos grožį ar kilmingą istoriją, bet ir specifinius poreikius bei sveikatos apsaugos ypatybes. Atsakingas požiūris, meilė ir atsidavimas – pagrindiniai keliai stipraus ryšio su barbe link.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *