Australijos aviganis – tai išskirtinio grožio ir intelekto šunų veislė, kuri jau daugelį metų užkariauja gyvūnų mylėtojų širdis visame pasaulyje. Ši veislė išsiskiria ne tik savo įspūdinga išvaizda, bet ir ypač aukštu energingumu, darbštumu bei ypatingu prisirišimu prie šeimos. Australijos aviganiai dažnai pasirenkami aktyvių šeimų, sporto entuziastų, taip pat ūkininkų, ieškančių ištikimo bei universalaus keturkojo padėjėjo. Straipsnyje aptarsime šios šunų veislės kilmės istoriją, pagrindines išvaizdos savybes, charakterio bruožus, priežiūros ir sveikatos ypatumus, taip pat aptarsime, kam ši veislė tinka labiausiai ir pateiksime įdomių faktų apie „australus“.
Kilmė ir istorija
Nors iš pavadinimo galėtume spėti, kad Australijos aviganis kilęs iš Australijos, iš tiesų veislės ištakos yra glaudžiai susijusios su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, ypač Kalifornijos ir Kolorado valstijomis. Veislės istorija siekia XIX amžių, kai į Ameriką persikėlė avių augintojai iš Europos ir Australijos. Juos lydėjo įvairių veislių aviganiai, tarp kurių buvo ir baskų aviganiai, kuriuos klaidingai pradėta vadinti „australų aviganiais” dėl jų kelionės per Australiją, nors pagrindinis veislės vystymas ir standartizavimas vyko jau JAV.
Australijos aviganis nuo pat pradžių buvo vertinamas dėl puikių ganymo savybių, dėmesingumo, ištvermės ir universalumo, todėl greitai paplito Amerikos šiaurės ir vakarų regionuose, tapdamas nepakeičiamu pagalbininku ūkininkams ir rančų savininkams. Ši veislė gana nauja – kaip savarankiškai pripažinta ji atsirado tik XX a. viduryje. FCI ir tarptautiniai kinologų klubai Australijos aviganį pripažino vėlai: FCI ratifikavo šios šunų veislės standartą tik 2007 m., o AKC (American Kennel Club) – 1991 m.
Išvaizda
Australijos aviganis yra vidutinio dydžio šuo, proporcingo ir tvirto kūno sudėjimo. Išskirtinis šios šunų veislės bruožas – margi kailio raštai ir įstabios, dažnai skirtingų spalvų (melsvos ar rudos, įskaitant heterochromiją) akys. Australų aviganiai būna skirtingų atspalvių: mėlyno merle, raudono merle, juodos arba rudos spalvos su ar be baltų dėmių ar rusvų atspalvių.
- Dydis: Suaugę patinai siekia 51–58 cm ties ketera, o patelės – 46–53 cm. Svoris paprastai svyruoja nuo 18 iki 29 kg.
- Kailis: Vidutinio ilgio, banguotas arba tiesus, tankus ir atsparus oro sąlygoms pavilnis. Gali būti ilgesnis ant kaklo, krūtinės, užpakalinių kojų.
- Uodega: Dažnai natūraliai trumpa (bobtail), tačiau neretai šuniukai gimsta ir su ilga, per visą gyvenimą laikoma uodega. Daugelyje šalių draudžiama uodegų trumpinimo procedūra.
Australijos aviganio išskirtinumas – elegantiškas judėjimas: šie šunys juda laisvai, lengvai ir tarsi sklendžia virš žemės, kas rodo jų gebėjimą greitai keisti kryptį dirbant su gyvuliais.
Charakteris
Australijos aviganis žinomas dėl savo didelio intelekto, nuolatinės energijos ir gebėjimo išmokti įvairių užduočių. Pagal charakterį šie šunys yra draugiški, meilūs ir lojalūs šeimos nariai, tačiau dažnai būna atsargūs ar net drovūs su nepažįstamaisiais. Dėl stipraus ganymo instinkto jie gali bandyti „ganyti“ vaikus ar namuose esančius kitus gyvūnus, taip parodydami įgimtą polinkį vadovauti ir organizuoti.
- Moklumas: Australų aviganiai itin lengvai dresuojami, noriai priima naujas komandas, mėgsta užduotis, intelektualinius žaidimus.
- Aktyvumas: Labai aktyvi šunų veislė, jiems būtina kasdienė, ilga ir turininga fizinė veikla: bėgiojimas, žygiai, žaidimai, šunų sportas (agility, flyball, obedience).
- Socialumas: Dažniausiai puikiai sutaria su vaikais ir kitais gyvūnais, jei gyvena su jais nuo mažens, tačiau gali būti dominuojantys ar saugantys teritoriją.
- Sargumas: Gana gera sarginė šunų veislė – „australai“ dažnai perspėja apie nepažįstamus lankytojus, tačiau tinkamai socializuoti nėra agresyvūs.
Šios veislės šunys prisiriša prie šeimos, mėgsta dalyvauti visose veiklose, jautriai reaguoja į šeimininko nuotaiką, todėl yra geri emociniai pagalbininkai.
Priežiūra ir mityba
Australijos aviganių priežiūra yra gana paprasta, tačiau reikalauja nuoseklumo ir dėmesio. Svarbiausia šios veislės gerai savijautai – tinkamas fizinio aktyvumo lygis ir dresūra.
- Kailis ir higiena: Australų aviganių kailis nėra linkęs stipriai veltis, tačiau jį rekomenduojama šukuoti bent 1–2 kartus per savaitę, ypač rujos (šėrimosi) laikotarpiu. Periodiškai reikėtų apžiūrėti ausis, karpyti nagus ir valyti dantis.
- Aktyvumas: Vienas svarbiausių šios veislės poreikių – kasdieninės ilgos aktyvios veiklos. Pasiūlykite šuniui tiek fizinių pratimų, tiek protinių užduočių (žaislai, dresūra, trikų ar sporto užsiėmimai), kad išvengtumėte elgsenos problemų dėl nuobodulio.
- Mityba: Tinkama mityba labai svarbi aktyviems šunims. Rekomenduojama rinktis aukštos kokybės subalansuotą pašarą, atsižvelgiant į šuns amžių, svorį, kastracijos/sterilizacijos būklę bei fizinį aktyvumą. Venkite peršėrimo – australų aviganiai linkę priaugti svorio, jei gauna per mažai veiklos.
- Socializacija ir mokymas: Nuo mažens labai svarbu nuosekliai socializuoti aviganius, kad jie būtų paklusnūs, nesibaimintų svetimų žmonių ar naujų situacijų, o stiprus ganymo instinktas nepradėtų kelti problemų buityje.
Australijos aviganiai nėra tinkami laikyti lauke ar voljere ilgam laikui, nes jie trokšta bendravimo su žmogumi ir džiaugiasi būdami šeimos dalimi.
Sveikata ir paveldimumas
Australijos aviganis paprastai yra sveika ir ištverminga šunų veislė, tačiau, kaip ir dauguma grynaveislių šunų, turi polinkį į kai kurias paveldimas ligas. Rinktis atsakingą veisėją labai svarbu, kad išvengtumėte galimų genetinių problemų.
- Akių ligos: Dažniau pasitaiko tokios paveldimos akių ligos kaip kolio akių anomalija (CEA), katarakta, progresuojanti tinklainės atrofija (PRA).
- Klubo ir alkūnės displazija: Ši veislė gali turėti polinkį į sąnarių displazijas – prieš perkant šuniuką svarbu teirautis apie tėvų sąnarių tyrimų rezultatus.
- Epilepsija: Nors pasitaiko retai, kai kurie australų aviganiai gali sirgti paveldima epilepsija.
- MDR1 genas: Australų aviganiai gana dažnai paveldi MDR1 geno mutaciją, dėl kurios yra jautresni tam tikriems vaistams (pvz., ivermektinui), todėl būtina pasitikrinti šuns genetinį statusą.
- Uodegos defektai: Dėl natūralios trumpos uodegos genetikos dviejų merle spalvos atstovų mažyliai gali gimti su rimtomis sveikatos problemomis, todėl draudžiama veisti du merle šunis tarpusavyje.
Vidutinė Australijos aviganio gyvenimo trukmė – apie 12–15 metų, tačiau reguliari profilaktika, tinkama priežiūra ir atidi stebėsena lemia šuns sveikatos kokybę.
Tinka kam?
Australijos aviganiai puikiai tinka šeimoms, kurios ieško ne tik draugijos, bet ir aktyvaus gyvenimo draugo. Ši veislė rekomenduojama:
- Aktyviems žmonėms, norintiems kasdienėse veiklose dalyvaujančio šuns.
- Turintiems nuosavą kiemą ir galimybę suteikti pakankamai fizinės bei protinės veiklos.
- Šeimoms su vaikais – tinkamai socializuoti aviganiai puikiai sutaria su mažaisiais ir mėgsta žaisti.
- Šunų sporto entuziastams, dalyvaujantiems agility, obedience, flyball ar piemenų varžybose.
- Ūkininkams ar rančų savininkams – natūralus ganymo instinktas šią veislę daro ištikimu ir nepakeičiamu padėjėju.
Pasyvioms, mažai fiziškai aktyvioms šeimoms ar tiems, kurie negali skirti kasdienio dėmesio ir laiko ilgoms veikloms su šunimi, australų aviganis gali tapti iššūkiu, nes nuobodžiaudamas gali sukelti žalingų įpročių ar elgsenos problemų.
Įdomūs faktai
- Dėl savo proto ir dresūros galimybių australų aviganiai dažnai dirba tarnybiniais šunimis – paieškos, gelbėjimo, asmenų su negalia (pvz., kurtiesiems) pagalbininkais.
- Austriškas pavadinimas „Australian Shepherd“ susiformavo JAV, o Australijoje ši veislė faktiškai nežinoma ir nepriklauso vietiniams aviganiams.
- Australijos aviganių tarpe dažniausiai pasitaiko heterochromija – kiekviena akis gali būti skirtingos spalvos arba turėti „dėmių“.
- 1960–1970-aisiais šios veislės šunys išpopuliarėjo per rodeo pasirodymus ir Holivudo filmus, todėl dar labiau išaugo australų aviganių populiarumas Šiaurės Amerikoje.
Apibendrinimas
Australijos aviganis – aktyvi, protinga ir labai prisirišusi šunų veislė, kuri gali tapti tobulu draugu šeimai ar žmogui, ieškančiam ištikimo, universalaus ir bekompromisio kompanjono. Svarbiausia aviganio sveikatos, džiaugsmo ir elgsenos garantija – kasdieniai fiziniai ir protiniai iššūkiai, reguliari priežiūra ir šeimininko dėmesys. Renkantis būtent šią šunų veislę, svarbu įvertinti savo gyvenimo būdą ir galimybes, nes šis šuo geriausiai jaučiasi tada, kai gyvena aktyviai kartu su šeima.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
