Australijos galvijų šuo – tai ištverminga, energinga ir nepaprastai protinga šunų veislė, išsiskirianti savo darbingumu, gebėjimu prižiūrėti galvijus bei lojalumu šeimininkui. Ši veislė, dažnai vadinama „heeleriu“, t.y. šunimi, kuris „laiko“ galvijus už kulnų, garsėja nepaprasta atkaklumu ir savarankiškumu, todėl visame pasaulyje yra vertinama tiek kaip darbo, tiek kaip ištikimas šeimos šuo. Australijos galvijų šuo – ne tik puikus pagalbininkas ūkyje, bet ir puikus bičiulis aktyvesnio gyvenimo būdo ieškantiems žmonėms.
Kilmė ir istorija
Australijos galvijų šuns kilmė glaudžiai susijusi su Australijos gyvulininkystės istorija. XIX a. pradžioje Australijoje pradėta ieškoti idealaus šuns, galinčio dirbti su laukiniais, tolimose ganyklose laikomais galvijais. Ankstyvieji kolonistai naudojo įvairius aviganių šunis iš Anglijos, tačiau šie buvo nelabai tinkami vietinėms, atšiaurioms sąlygoms ir itin aktyvių, užsispyrusių galvijų ganymui.
Australijos galvijų šuo buvo sukurtas, kryžminant įvairias veisles, tarp jų – kolių tipo aviganius (ypač juodmargius “blue merle” kolius), škotiškus aviganius, dingus (vietinius laukinius šunis) ir, kaip manoma, dalmatinus bei bulterjerus. Šis atrankos ir veisimo procesas, pradėtas apie 1840 m., buvo nukreiptas į šuns tvirtumą, atkaklumą, taiklumą bei gebėjimą ganyti galvijus, nekeldamas triukšmo, bet efektyviai ir greitai valdydamas bandą keleto tūkstančių kvadratinių kilometrų teritorijose.
Pirmieji Australijos galvijų šunys buvo žinomi kaip Hall‘s Heelers – pagal vieną iš veislės kūrėjų Jack Hall vardą. Oficialiai ši šunų veislė buvo pripažinta Australijoje XX a. pradžioje, o 1980 metais ją oficialiai įregistravo Fédération Cynologique Internationale (FCI).
Išvaizda
Australijos galvijų šuo yra vidutinio dydžio, tvirtai sudėtas ir atletiškas šuo, atspindintis jo funkciją – būti ištvermingu, darbščiu pagalbininku. Patinų ūgis ties ketera dažniausiai siekia 46–51 cm, patelių – 43–48 cm. Svoris įprastai svyruoja nuo 15 iki 22 kg. Šie šunys pasižymi gero raumenų tonuso, proporcingo kūno sandara ir gebėjimu greitai, manevringai judėti net ir sudėtingiausiomis sąlygomis.
Pagrindinės spalvos yra dvi: žydra (angl. blue – vad. „blue heeler“) ir raudona (angl. red – „red heeler“). Žydros spalvos šunys turi melsvą ar mėlynai pilką kailį su arba be tamsesnių dėmių, o raudonieji – šviesiai rusvai raudoni, dažnai su baltais taškeliais ar dėmėmis. Kailis tankus, trumpas, „dvigubas“ – viršutinio sluoksnio plaukai tiesūs ir kieti, pavilnė tanki ir minkšta, saugo šunį nuo oro permainų. Ausys didelės, stačios, veidą puošia budrus žvilgsnis, kartais pastebimas tamsus „kaukolės piešinys“ virš kaktos.
Charakteris
Australijos galvijų šuo pasižymi išskirtiniu intelektu, savarankiškumu, drąsa ir ištikimybe. Kadangi šis šuo kurtas darbui su galvijais, jam būdinga stipri darbo etika, atkaklumas ir noras įvykdyti šeimininko užduotis. Jie dažnai apibūdinami kaip šunys su stipria motyvacija daryti darbą, o taip pat ir gebėjimu patiems priimti sprendimus, jei situacija to reikalauja.
Ši veislė labai prisiriša prie savo šeimos ir nori būti šalia šeimininko. Nepaisant lojalumo, Australijos galvijų šuo paprastai nebus pernelyg meilus ar įkyrus – jam būdingas tam tikras rezervuotumas su nepažįstamais žmonėmis. Jauniems šios veislės šunims būtina ankstyva socializacija, kad jie tinkamai elgtųsi tiek su žmonėmis, tiek su kitais gyvūnais.
Dėl stiprių ganymo instinktų šie šunys gali bandyti “ganyti” kitus augintinius ar net šeimos narius, ypač vaikus, įkyriai sekdami, stumdami ar net girdžiant už kulnų. Dėl to svarbus nuoseklus dresavimas ir fizinė bei protinė veikla – šios veislės šunys gali tapti destruktyvūs ar keliantys problemų, jei negauna pakankamai užsiėmimų ir dėmesio.
Priežiūra ir mityba
Australijos galvijų šunys pasižymi ištvermingumu ir gebėjimu dirbti sudėtingomis sąlygomis, tačiau tai reikalauja ir tam tikros priežiūros. Nors jų kailis praktiškas ir nereikalauja sudėtingos priežiūros, šiuos šunis rekomenduojama šukuoti bent kartą per savaitę, kad būtų pašalintas atmiręs plaukas bei sumažintas šėrimosi kiekis, o pavasarį ir rudenį šukavimo reikia dažniau. Prausti šunį dažnai nereikia, nebent jis tikrai stipriai išsipurvina. Nagai, ausys ir dantys, kaip ir visiems šunims, turi būti reguliariai tikrinami ir prižiūrimi.
Šios veislės šunims būtina didelė fizinė bei protinė veikla – ilgi pasivaikščiojimai, bėgiojimas, užduotys, kaip agilitio sportas, “flyball” ar kitos aktyvios veiklos. Mažas aktyvumas, ilgos vienatvės valandos ir pastovus nuobodulys gali sukelti elgesio problemų – Australijos galvijų šuo yra iš prigimties dirbantis šuo.
Mityboje svarbiausia subalansuota, kokybiška šunų dieta, atitinkanti fizinio aktyvumo lygį. Maisto kiekis turi būti kontroliuojamas, kad šuo neišstorėtų, tačiau aktyvų šunį gali prireikti maitinti kalorijų turtingesniu ėdalu. Dažnai naudojamos aukštos kokybės sausas arba šlapias šunų ėdalas su pakankamu baltymų kiekiu, papildomai rekomenduojama kartais pasiūlyti šviežio maisto bei vitaminų pagal veterinaro rekomendacijas.
Sveikata ir paveldimumas
Australijos galvijų šunys dažniausiai laikomi sveika ir tvirta šunų veisle, tačiau, kaip ir daugumai grynakraujų šunų, kai kurios paveldimos ligos yra būdingos. Viena dažniausių – progresuojanti tinklainės atrofija (PRA), vedanti į apakimą. Kitas svarbus sveikatos aspektas – kurtumas, kuris gali būti tiek įgimtas, tiek pasireiškiantis vėlesniame amžiuje. Dėl šios priežasties atsakingi veisėjai reguliariai tikrina šuniukų klausą (BAER testas) ir atlieka akių testus.
Kartais pasitaiko klubo ar alkūnės sąnarių displazija, tačiau ši problema šioje veislėje reti nei, pavyzdžiui, vokiečių aviganiams ar labradorams. Australijos galvijų šunys linkę ilgam amžiui – dauguma gyvena 12–15 metų, neretai pasitaiko ir vyresnių. Norint užtikrinti ilgesnį ir kokybišką šuns gyvenimą, svarbu reguliariai lankytis pas veterinarą, laikytis rekomenduojamų skiepų, dehelmintizacijos ir profilaktinių tyrimų grafiko.
Tinka kam?
Australijos galvijų šuo pirmiausia skirtas aktyviam, energingam šeimininkui ar šeimai. Tai šuo tiems žmonėms, kurie gali užtikrinti kasdienį fizinį ir protinį krūvį, domisi dresūra arba nori auginti šunį, tinkantį šunų sportui ar sugebantį atlikti įvairias užduotis. Ši šunų veislė ypač tinka žmonėms, gyvenantiems name su kiemu, ūkiuose arba intensyviai sportuojantiems. Bute gyvenantiems žmonėms gali būti sudėtingiau užtikrinti pakankamą užimtumą, nors tai įmanoma su atsidavusiais šeimininkais.
Nors Australijos galvijų šuo dažnai myli šeimos vaikus, jam būdingas stiprus ganymo instinktas, todėl dėl šios savybės reikia ankstyvos socializacijos ir aiškių taisyklių. Ši veislė daugelio ekspertų priskiriama prie šunų, kurie tinka patyrusiems šunų šeimininkams, bet netinka visiškai pradedantiesiems ar mažai laiko augintiniui galintiems skirti žmonėms. Dėl savarankiškumo ir atsparumo šis šuo gali tapti nelabai tinkamu šeimininkui, kuris pageidautų itin klusnaus ir ramiai namie sėdinčio šuns.
Įdomūs faktai
- Australijos galvijų šuo dažnai painiojamas su Australijos aviganiu – iš tiesų tai visiškai skirtingos veislės, sukurtos skirtinguose žemynuose ir skirtingiems tikslams.
- Šios veislės šuniukai gimsta visiškai balti, o tik vėliau išryškėja būdinga žydra ar raudona spalva ir dėmės.
- Pirmojoje Australijos galvijų šuns kilmės linijoje vadinta „Hall’s Heeler”, o šiuo vardu kai kurie veisėjai iki šiol vadina šios veislės atstovus Australijoje.
- Pasaulyje garsiausias Australijos galvijų šuo – „Bluey“, kuris nugyveno net 29 metus ir buvo oficialiai pripažintas ilgiausiai gyvenusiu šunimi istorijoje.
- Galvijų šunys neretai tampa šunų sporto čempionais, o jų vikrumas ir sumanumas leidžia jiems puikiai pasirodyti agilitio, paklusnumo ar “flyball” varžybose.
Apibendrinimas
Australijos galvijų šuo – tai išskirtinai ištverminga, protinga ir lojali šunų veislė, kuri pirmiausia buvo sukurta sunkiam darbui Australijos ūkiuose. Šiandien šie šunys vertinami ne tik dėl jų gebėjimų ganyti galvijus, bet ir dėl jų atsidavimo, atidumo šeimai, gebėjimo prisitaikyti prie įvairių užduočių ir žaismingumo. Nepaisant šių puikių savybių, Australijos galvijų šuo reikalauja daug dėmesio, užimtumo ir aiškių taisyklių, todėl geriausiai jaučiasi aktyviose, patyrusiose rankose. Renkantis šios veislės šunį, būtina įvertinti specifinius poreikius – tai šuo, kuris nori dirbti, judėti ir būti šalia žmogaus – o įtraukęs jį į savo gyvenimo ritmą, pasidžiaugsite ištikimu bei nepailstančiu augintiniu daugelį metų.
Veterinarijos gydytojas su ilgamete patirtimi, rašantis apie šunų, kačių ir kitų gyvūnų veisles, priežiūrą bei sveikatą. Jo tinklaraštyje galima rasti praktinių patarimų augintinių šeimininkams, moksliškai pagrįstos informacijos ir įdomių faktų apie gyvūnų elgseną bei kasdienybę.
